Šiuo metu tiesioginio debeto paslauga naudojasi apie 5 proc. Lietuvos gyventojų, o kai kurių paslaugos teikėjų atveju tokiu būdu sąskaitas apmoka didžioji vartotojų dalis.
Pastariesiems toks sąskaitų apmokėjimų būdas buvo nemokamas, o paslaugų teikėjai bankams mokėjo apie 1–1,5 proc. nuo surinktos pinigų sumos arba sutartą fiksuotą mokestį už kiekvieną atliktą operaciją. Dėl šios paslaugos vartotojai galėjo nebesirūpinti sąskaitų apmokėjimo operacijomis, o paslaugų teikėjams tai leido greičiau ir geriau surinkti pinigus už suteiktas paslaugas.
Kodėl nelieka tiesioginio debeto?
Kodėl Lietuvoje nebelieka tiesioginio debeto paslaugos, jeigu analogiška paslauga teikiama daugumoje kitų euro zonos šalių?
Lietuvos komerciniai bankai, nenorėdami tenkinti šių vartotojų apsaugos reikalavimų, nusprendė neteikti SEPA tiesioginio debeto paslaugos ir atsiriboti nuo atsakomybės mokėtojo ir gavėjo santykiuose.
Tiesioginio debeto paslauga pagal SEPA reikalavimus veikia daugumoje Vakarų Europos šalių ir puikiai galėtų veikti Lietuvoje. Nuo dabar Lietuvoje teikiamo tiesioginio debeto ji skiriasi techninėmis ir kitomis operacinėmis detalėmis bei didesne mokėtojo teisių apsauga.
Tačiau Lietuvos komerciniai bankai, nenorėdami tenkinti šių vartotojų apsaugos reikalavimų, nusprendė neteikti SEPA tiesioginio debeto paslaugos ir atsiriboti nuo atsakomybės mokėtojo ir gavėjo santykiuose. Bankai nusprendė vartotojams pasiūlyti analogišką paslaugą – e. sąskaitą su automatiniu apmokėjimu, kur operacijos atliekamos pervedant kreditą, o pačiam vartotojui telieka nustatyti automatinį mokėjimą pagal pateiktą mokėtiną sumą.
Nebeteikiant tiesioginio debeto paslaugos, mokėtojas gali pajusti tiesioginį kainos pakilimą. Pirma, jeigu paslaugų teikėjas neturės savo sąskaitos banke, iš kurio darys apmokėjimą naudodamasis e. sąskaita, jam teks sumokėti pavedimo į kitą banką mokestį.
Tačiau labiausiai pasikeitusi situacija atsilieps paslaugų teikėjams – komunalinių paslaugų, ryšio (fiksuotas ir mobilusis ryšys, internetas, kabelinė televizija) apsaugos, draudimo, lizingo, ugdymo ir kitų paslaugų teikėjams.
Kas laukia paslaugų teikėjų?
Kad bankams galėtų pateikti informaciją reikalaujamu formatu, dabar paslaugų teikėjams teks investuoti į savo sistemų atnaujinimą. Bet šis pasikeitimas yra menkas, palyginti su kainodaros pasikeitimais.
Paskutines dienas skaičiuojančio tiesioginio debeto atveju paslaugų teikėjas pats inicijuodavo lėšų nurašymą nuo vartotojų sąskaitų, o bankams mokėdavo 1–1,5 proc. nuo surinktų pinigų sumos arba sutartą fiksuotą mokestį už kiekvieną nurašytą įmoką.
Nauja bankų paslauga teikėjams kainuos apie 0,2–0,35 euro. Šis mokestis paslaugų teikėjams yra didesnis nei mokėtas už tiesioginio debeto operacijas ir gali būti neadekvatus vartotojo sumokėtai sumai. Taigi paslaugų teikėjai gali apriboti galimybę apmokėti mažas sumas arba pritaikyti papildomą mokestį, taip mažindami patiriamas papildomas išlaidas.
Paslaugų teikėjai visas savo išlaidas įskaičiuoja į paslaugos kainą, tad už nemokamą e. sąskaitos gavimą galutiniam vartotojui teks susimokėti gal net dvigubai.
Bet netgi ir tai nėra pagrindinė blogybė.
Tiesioginio debeto atveju paslaugos teikėjas mokėjo bankui už tai, kad gavo pinigus, o dabar privalės mokėti už tai, kad sąskaita buvo pateikta, nors mokėjimo ir nesulaukė. Pinigai gali būti nenurašyti dėl įvairių priežasčių: nepakankamas pinigų likutis, nustatytas per mažas operacijos limitas, vartotojas pasirinko mokėti neautomatiniu būdu, bet nesumokėjo.
Net ir dabartinio tiesioginio debeto atveju įvykdomos ne visos pinigų nurašymo operacijos. Kai kurių paslaugų teikėjų sėkmingai įvykusių tiesioginio debeto operacijų skaičius kartais siekia ne daugiau nei 80 proc., tačiau mokėti už neįvykusią operaciją nereikia.
E. sąskaitos atveju paslaugų teikėjas turės susimokėti už sąskaitos pateikimą vartotojo banko savitarnos sistemoje ir tai niekaip nebus susiję su apmokėjimo faktu. Manoma, kad dėl tokių pasikeitimų pinigų už suteiktas paslaugas surinkimas, kuris buvo atliekamas tiesioginio debeto būdu, pabrangs beveik dvigubai.
Ką tai reiškia vartotojui? Natūralu, kad tiek valstybiniai, tiek privatūs paslaugų teikėjai visas savo išlaidas įskaičiuoja į paslaugos kainą, tad už nemokamą e. sąskaitos gavimą galutiniam vartotojui teks susimokėti gal net dvigubai.
Paslaugų teikėjai nemato jokios pridėtinės e. sąskaitos paslaugos vertės. Jie baiminasi, kad teks mokėti už pateikimą tų sąskaitų, kurias anksčiau vartotojai rasdavo teikėjų savitarnos sistemose ar gaudavo iš jų elektroniniu paštu. Tačiau atsisakyti dalyvauti naujoje sistemoje paslaugų teikėjai nelabai turi galimybių, nes tai reikštų, kad metų pradžioje nesurinktų didelės įmokų dalies už suteiktas paslaugas.
Dalis paslaugų teikėjų visgi pasiruošę aiškinti situaciją vartotojams ir nepirkti e. sąskaitos paslaugos iš bankų. Taip nutiko ir Latvijoje, kurioje tokie pasikeitimai įvyko prieš metus. Dalis paslaugų teikėjų atsisakė mokėti bankams už paslaugą, kurią jie gali atlikti patys, o Latvijos vartotojai mieliau rinkosi visiems nemokamą sąskaitų pateikimo ir gavimo būdą, t. y. teikėjo savitarnos svetainėje arba elektroniniu paštu.
Paslaugų teikėjai turėtų nebijoti vartotojams atvirai pasakyti, kiek jų pasirinktas mokėjimo būdas kainuoja paslaugų teikėjui, ir paraginti rinktis abiem pusėms geriausią būdą. Nes už viską galiausiai susimokės galutinis vartotojas.
Vytenis Ziberkas yra „Viena sąskaita“ direktorius
