Šiemet Jo Šventenybei XIV Tibeto Dalai Lamai sukanka aštuoniasdešimt penkeri. Ta proga verta bent trumpai prisiminti nuostabią šio asmens gyvenimo istoriją, ir jo reikšmę tiek Tibetui, tiek visam šiuolaikiniam pasauliui – Jo Šventenybė yra Nobelio taikos premijos laureatas ir vienas iš nedaugelio visuotinai pripažintų dvasinių autoritetų. Taip pat verta prisiminti ir apie Lietuvos santykius su Tibetu ir Jo Šventenybe XIV Dalai Lama – šie santykiai neabejotinai yra ir mūsų naujausios istorijos dalis.
Pagal tibetietiškąją tradiciją Dalai Lama yra Avalokitešvaros, Tibetą globojančios gailestingumo ir atjautos dievybės, įsikūnijimas. Galima sakyti, kad tai gyva plakanti Tibeto širdis – prie jos prisiglausti ar bent akimirkai prisiliesti siekia visi tibetiečiai ir kitos Tibeto budizmo tradiciją išpažįstančios tautos. Dalai Lamų paieškos, atpažinimo ir įšventinimo tradicija gyvuoja jau daugelį šimtmečių ir yra neatsiejama unikalios Tibeto kultūros dalis. Deja, šiais laikais ir šiai tradicijai, ir visam Tibeto kultūriniam paveldui yra iškilusi egzistencinė grėsmė – okupacinė komunistinės Kinijos valdžia turi savų planų.
Dabartiniam Tibeto Dalai Lamai nuo pat jaunų dienų teko patirti sunkius išbandymus. 1940 m. Tenzinas Gyatso paskelbiamas XIV Tibeto Dalai Lama, o 1950 m., būdamas 15 metų, tampa Tibeto valdovu ir prisiima visas politines atsakomybes už savo tautos likimą. Į Tibetą tuo metu jau buvo įžengusi okupacinė Kinijos Liaudies Respublikos kariuomenė. Jaunasis monarchas kurį laiką laviruoja, stengdamasis išlaikyti trapų Tibeto autonominį statusą, vyksta į Pekiną derėtis su Kinijos komunistų lyderiu Mao Dzedongu. Tačiau 1959 m. kovo mėnesį tampa akivaizdu, kad tokios padėties išlaikyti nebepavyks. Prasideda tibetiečių sukilimas, kuris žiauriai numalšinamas brutualia karine jėga. Jo Šventenybė XIV Dalai Lama slapta per kalnus pasitraukia į Indiją – su juo iškeliauja ir dalis tibetiečių tautos. Indija suteikia prieglobstį ir pačiam Dalai Lamai, ir tibetiečių pabėgėliams.
Šiuo metu Jo Šventenybė XIV Dalai Lama reziduoja Dharamšalos mieste Himalajų prieškalnėse Indijoje. Ten veikia ir Tibeto valstybinės institucijos tremtyje – demokratiškai renkamas parlamentas ir vyriausybė. 1987 m. Jo Šventenybė JAV Kongrese pristatė visam pasauliui taikaus Tibeto klausimo sprendimo iniciatyvą – Penkių punktų taikos planą Tibetui.
Šie punktai labai paprasti ir lakoniški: paskelbti visą Tibetą į taikos zona, atsisakyti Kinijos vykdomos gyventojų perkėlimo politikos, gerbti pamatines Tibeto žmonių teises ir demokratines laisves, atstatyti ir saugoti Tibeto gamtinę aplinką - nevykdyti ten branduolinių bandymų bei palaidojimų, pradėti realias ir sąžiningas derybas dėl būsimo Tibeto statuso ir Tibeto bei Kinijos žmonių santykių. Šiais punktais pagrįstą politiką iki šiol vykdo Tibeto vyriausybė tremtyje. Už šį planą ir pastangas taikiai išspręsti Tibeto klausimą 1989 m. Jo Šventenybei XIV Dalai Lamai buvo skirta Nobelio Taikos premija. Nuo 2011 m. Jo Šventenybė perdavė visą politinę valdžią demokratiškai išrinktoms tibetiečių tautos institucijoms tremtyje – parlamentui, vyriausybei ir prezidentui, likdamas aukščiausiu Tibeto budizmo dvasininku ir tibetiečių tautos dvasiniu lyderiu. Nepaisant formalaus jo pasitraukimo iš politinių reikalų, jo žodis esminiais Tibeto klausimais tebėra lemiamas, jis tebėra Tibeto veidas visame pasaulyje.
Daugeliui šiuolaikinių tibetiečių pamatyti Dalai Lamą yra sunkiai įgyvendinama gyvenimo svajonė. Dėl šios svajonės jie vis dar ryžtasi sunkiai ir pavojingai kelionei per ledines Himalajų perėjas, apšaudomas Kinijos pasieniečių. „Būti su Dalai lama“ – toks dažniausias šiuolaikinių pabėgėlių iš Kinijos okupuoto Tibeto motyvas. Lietuvoje mes šia prasme esame labiau apdovanoti – Jo Šventenybė XIV Dalai Lama nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje lankėsi jau keturis kartus – 1991, 2001, 2013 ir 2018 metais, daugelis žmonių gyvai galėjo patirti iš jo sklindančias šilumą ir šviesą.
Nepaisant formalaus jo pasitraukimo iš politinių reikalų, jo žodis esminiais Tibeto klausimais tebėra lemiamas, jis tebėra Tibeto veidas visame pasaulyje.
Nereikėtų pamiršti, kad Jo Šventenybė XIV Tibeto Dalai Lama buvo pirmasis karališkojo rango asmuo, pasveikinęs Lietuvą su atkurta nepriklausomybe – sveikinimo telegrama pasiekė Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininką prof. Vytautą Landsbergį 1990 m. balandžio 3 d., dar nepraėjus nei mėnesiui nuo istorinės Kovo 11. Tomis lemiamomis Lietuvai dienomis prasidėjęs susirašinėjimas baigėsi pirmuoju vizitu – 1991 m. rugsėjo mėn. XIV Dalai Lama pasveikino atkurtą Lietuvą iš Seimo tribūnos, į kurią įžengė pro gynybines barikadas – jaudinančias akimirkas užfiksavo kino kronika. Į pasaulio žemėlapius grįžtančiai Lietuvai tai buvo nepaprastai stipri parama – ir tuomet, ir dabar pasaulis atidžiai seka visus Jo Šventenybės žingsnius ir įsiklauso į jo mintis. Tuomet tai buvo nepaprastai stiprus tarptautinio Lietuvos pripažinimo faktas, dar vienas veiksmas traukiantis mus iš sovietinės nebūties į pasaulio šviesą. Nuo tų laikų užsimezgė ir pastovūs tarpparlamentiniai ryšiai su ištremto Tibeto institucijomis – visų kadencijų Lietuvos Seime veikė Tibetą palaikančios parlamentarų grupės. Tomis dienomis prasidėjo ir neformalus Tibeto laisvės siekius remiantis visuomeninis judėjimas, kurį ilgus metus būrė šviesios atminties rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Tibetą remiančių politikų ir visuomenininkų dėka Tibeto klausimas yra nuolatos pristatomas Lietuvos politinėje dienotvarkėje, minimos Tibetui svarbios datos ir švenčiamos šventės.
Šių bendrų pastangų ir pilietinio susitelkimo dėka Vilniuje buvo įsteigtas šiemet dešimtmetį minintis Tibeto skveras, organizuoti dar trys Jo Šventenybės vizitai į Lietuvą. Pastarųjų metų įvykiai parodė, kad Tibeto palaikymas ir įvairiapusės Kinijos ekspansijos stabdymas iš tolimos ir kiek egzotiškos temos tampa viena aktualiausių šių dienų politinių realijų. Kovodami už Tibeto laisvę ir jo žmonių teises pasisakome ir už savo laisves bei teises.
Visi supranta, kad Jo Šventenybė XIV Tibeto Dalai Lama sulaukė garbaus amžiaus. Tiek jis pats, tiek Tibeto atstovai tremtyje pastaruoju metu dažnai pasisako reinkarnacijos – kito Dalai Lamos įsikūnijimo klausimu. Tibetiečiai pagrįstai nuogąstauja, kad komunistinė Kinijos valdžia aktyviai kišis į šį procesą. Prieš 25 metus Kinijos pareigūnai pagrobė šešerių metų berniuką, kurį XIV Dalai Lama pripažino atgimusioju Pančen Lama – antruoju Tibeto budizmo dvasiniu hierarchu. Kinijoje priimtas įstatymas, kad visi tulku (atgimę dvasiniai autoritetai) turi būti suderinti su Kinijos komunistų partija ir būti kilę iš komunistinių šeimų. Tibetiečių vyriausybė tremtyje yra paskelbusi kreipimąsi į demokratinių šalių institucijas, kad tokios komunistinės Kinijos insinuacijos nebūtų pripažįstamos. Savo griežtą nuomonę šiuo klausimu jau yra išsakę ir JAV įstatymų leidėjai. Norėtųsi tikėtis, kad tokios diskusijos kažkada įvyks ir Lietuvos Seime.
Pats Jo Šventenybė XIV Dalai Lama su jam būdingu humoru sako, kad jaučiasi puikiai ir gyvens mažiausiai 120 metų, todėl apie būsimą reinkarnaciją kalbėti ankstoka. Palinkėsime jam šitų ilgų metų – mūsų visų laimei ir tibetiečių tautos gerovei.
Vytis Vidūnas yra Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius, VšĮ „Tibeto namai“ direktorius. Liepos 2 d. 18 val. bus surengtas pokalbis apie leidinį „Tibetas:tolimas ir artimas“ bei Dalai lamos gimtadienį, Lukiškių aikštėje esančioje „Vilnius skaito“ skaitykloje.
