Tai kodėl mokytojai streikuoja? Matau, taip pat ir kitus švietimo bendruomenės žmones girdžiu išsakant kelias priežastis.
Pirma, ne visų mokytojų lūkesčiai išsipildė. Tikėtasi, kad atlyginimai pakils visiems, o apie 20 proc. mokytojų jie sumažėjo. Nors tai siejama su pasikeitusia darbo užmokesčio sistema, tačiau iš tikrųjų su etatinio įvedimu neturi nieko bendra, – atlyginimai sumažėjo dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus, klasių komplektų ir darbo krūvio.
Antra priežastis ta, kad skirtingose Lietuvos savivaldybėse, skirtingose mokyklose už tą patį mokytojo darbą gali būti mokama nevienodai. Tai priklauso nuo mokyklos vadovo ir kaip konkrečioje mokykloje pavyko susitarti. Daugelis siūlo, kad valstybės mastu turėtų būti nustatyta ta pati mokytojo darbo krūvio sandara ir atlyginimas už papildomus darbus, nežiūrint, ar tas mokytojas dirba Lazdijuose, Kelmėje ar kur kitur.
Kaip galiu būti etatinio šalininkas, jeigu man alga sumažėjo?
Trečia priežastis – sakoma, kad etatinio įvedimui nebuvo tinkamai pasiruošta, kad būtų buvę geriau įvesti vėliau, po metų, geriau pasiruošus. Visiškai nepritariu tokiai nuomonei. Jau kiek laiko apie tai buvo vien tik kalbama. Sakyčiau, jis įvestas per vėlai, o ne per anksti.
Ketvirta priežastis – nustota mokėti priedus gimnazijų mokytojams. Jeigu pernai dirbau tą patį darbą, šiemet dirbu, įvedė etatinį ir mano atlyginimas sumažėjo, tai kaip galiu būti patenkintas? Kaip galiu būti etatinio šalininkas, jeigu man alga sumažėjo? Nuimti procentus už gimnazijos akredituotos vidurinio ugdymo programos vykdymą ir sumažinti atlyginimus mokytojams buvo klaida. Manau, kad švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė Naujos bendrojo ugdymo finansavimo metodikos įdiegimo ir etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos įgyvendinimo pokyčiams koordinuoti turėtų tai nagrinėti. Lietuvos valstybėje atlyginimai mokytojams negali būti mažinami, jie gali tiktai didėti. Mažėti gali vienu vieninteliu atveju, kai mažėja klasių komplektų ir mažėja krūvio apimtis.
Lazdijų rajono savivaldybėje streikuotojų buvo mažai, kadangi visiškai nėra tam pagrindo. Iš 12 bendrojo ugdymo mokyklų streikavo viena – vienos dienos streiką buvo paskelbusi Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija, ir tai greičiau iš solidarizavimosi. Atlyginimai šioje gimnazijoje padidėjo netgi 81 proc. mokytojų. Padidėjo atlyginimai ir mūsų rajono kaimo mokyklose.
Lietuvos valstybėje atlyginimai mokytojams negali būti mažinami, jie gali tiktai didėti. Mažėti gali vienu vieninteliu atveju, kai mažėja klasių komplektų ir mažėja krūvio apimtis.
Žinoma, žmonės demokratinėmis priemonėmis gali išreikšti savo nepritarimą, nepasitenkinimą, pvz., kad ir savaitgalį suorganizuotas žygis Vilniuje. Dėl to vaikai nenukenčia, ugdymo procesas nėra pertraukiamas. Bet streikas jokiu būdu nėra adekvati priemonė spręsti sistemos trūkumus. Streikas galimas tada, kai tavęs negirdi. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga atšauna, kad su jais nesikalba.
Bet kodėl visos kitos profsąjungos problemos nemato, „išskirtinė“ tik viena? Dabar dargi veikia rugsėjo 12 d. švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įsakymu sudaryta darbo grupė Naujos bendrojo ugdymo finansavimo metodikos įdiegimo ir etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos įgyvendinimo pokyčiams koordinuoti.
Ši darbo grupė turi teikti pasiūlymus, kaip koreguoti etatinio įgyvendinimą. Tai reikia tik sėsti ir taisyti pastebėtus trūkumus. Manau, kad kalbamasi su visais, visi išgirstami. Esu kategoriškai prieš streiką, kuris yra tikrai kraštutinė priemonė problemoms išspręsti.
Vytuolis Valūnas yra Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytos Etatinio koordinavimo darbo grupės narys.
