Permainų priežastys tos pačios, kaip ir Lietuvoje, kuri planuoja ugdymo turinio pertvarką ir kuri neseniai pakvietė į forumą „Ugdymo turinio kaita: užsienio patirtis sprendimams Lietuvoje” pasidalinti Latvijos patirtimi.
Visi suprantame, kad mokykla turi atliepti visuomenėje vykstančius pokyčius. Esmingai pasikeitusi ekonominė, politinė ir socialinė situacija lemia, kad vaikai ir jaunimas į mokyklą atvyksta su kitokiomis nei anksčiau išankstinėmis patirtimis ir mokyklai turi naujų lūkesčių nei ankstesnės kartos. Pagal PISA (angl. Programme for International Student Assessment) mokinių pasiekimų vertinimus, šiuo metu Latvijos mokiniai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Pavyzdžiui, kas penktas penkiolikmetis nepasiekia patenkinamo PISA kompetencijų lygio. Latvijoje tai kurstė viešąsias diskusijas ir signalizavo poreikį atnaujinti ugdymo turinio programas, pritaikant jas XXI amžiaus poreikiams. Imta reikalauti politinių sprendimų – taip pradėtas vykdyti projektas „Mokykla2030“.
Projektas Latvijoje prasidėjo 2016-ųjų spalį ir sėkmingai veikia jau antrus metus, numatoma projekto trukmė – penkeri metai. Visas projekto biudžetas yra 14 mln. eurų: 12 iš jų skiriami iš ES struktūrinių fondų, o Latvijos vyriausybė projektą remia dar 2 mln. eurų. Šiuo metu projekto komandą sudaro daugiau nei 300 ekspertų. Projektą įgyvendiname kartu su šimtu pilotinių mokyklų, stipriai įsitraukusiomis savivaldybėmis, penkiais Latvijos universitetais, ruošiančiais ateities mokytojus, ir Latvių kalbos agentūra.
Projekto „Mokykla2030“ vykdomi pokyčiai apima tris pagrindines veiklos kryptis:
1. Dokumentų ir papildomos medžiagos ruošimas mokykloms ir naujų mokymosi standartų nustatymas. Ruošiamos naujos detalios ugdymo turinio programos, kurios būtų tarsi pagalba ir orientyrai mokytojams, bet kurių laikytis būtų neprivalu.
2. Profesinio mokytojų tobulėjimo programa. Manome, kad kiekvienoje mokykloje turėtų būti bent grupė mokytojų, susipažinusių su naujovėmis ir galinčių padėti jas taikyti savo mokykloje. Stengiamės įtvirtinti bendradarbiavimo kultūrą mokyklose, kurios Latvijoje anksčiau nebuvo. Tikimės, kad kiekviena mokykla turinio programas taikys individualiai.
3. Darnios mokyklos kūrimas, sudarantis sąlygas sėkmingam pokyčių įgyvendinimui. Tai reiškia daugiau lankstumo mokykloms, leidžiant joms laisviau ir atsakingiau planuoti mokinių dienas, savaites ir mėnesius. Dabartinė įstatyminė bazė tam trukdo. Viena vertus, anksčiau norėjome labai aiškiai apibrėžti, kaip turėtų vykti ugdymo procesas, tačiau taip dėl savo patogumo apsunkinome kelią programoms ir veikloms, kurios vaikams yra naudingos, pavyzdžiui, daugiau laiko praleisti ugdant kultūrinius įpročius, lankantis muziejuose. t.y., mokantis už mokyklos sienų.
Esminis „Mokykla2030“ projekto Latvijoje tikslas yra ne tik atnaujinti mokymo programas, bet, svarbiausia, – sukurti naują požiūrį į mokymąsi. Norime, kad šiuolaikinė mokykla ugdytų savarankiškus, atsakingus, veržlius, nepriklausomus ir kūrybingus XXI a. mokinius. O šią viziją galime išpildyti per mokytojus. Šiandien mokytojas nebėra tik informacijos perdavėjas ar ryšininkas. Mokytojas yra kur kas daugiau: įkvepiantis strategas, padedantis mokiniui skleistis. Šio tikslo sieksime ugdymo programose numatydami investicijas į mokytojų asmeninį tobulėjimą, suteikiant jiems daugiau laiko mokytis, pažinti ir lavinti lyderio savybes. Taip pat stengsimės mokytojams suteikti bendrą ugdymo programos vaizdą. Šiuo metu ugdymo turinys yra fragmentuotas, pateikiamas dalimis, todėl mokiniams sunku įgyti pakankamai gilų dalykų supratimą. Norime šią fragmentaciją panaikinti, kad naujose programose kiekvieno dalyko mokytojai galėtų susidaryti bendrą vaizdą ir patys matytų mokymosi progresą.
Kalbant apie planuojamus organizacinius pokyčius mokyklose, siūlysime mažinti mokomųjų dalykų skaičių. Pavyzdžiui, Latvijoje 10-12 klasių mokiniai paprastai turi 18 mokomųjų dalykų, norime sumažinti jų skaičių iki 13. Taip pat skatinsime kurti integruotas pamokas. Kaip ir minėjau, sieksime įgalinti mokyklas, suteikiant joms daugiau savarankiškumo. Pavyzdžiui, jeigu mažoje mokykloje yra specialistas, kuris moko biologiją, chemiją ir fiziką, mokykla gali šias disciplinas apjungti ir mokyti jų kartu iki devintos klasės. Panašiai būtų galima kartu mokyti apjungtas latvių kalbos ir teatro pamokas. Norime sudaryti prielaidas pokyčiams skleistis ne tik ugdymo programų turinyje, bet ieškoti ir naujų, inovatyvių mokymosi būdų, duoti mokytojams daugiau nepriklausomybės.
Nors naujosios mokymo programos Latvijos ikimokyklinėse ugdymo įstaigose turėtų būti palaipsniui taikomos nuo 2019 m. rugsėjo, o 2020 metais — bendrojo ugdymo mokyklose, jau dabar galime įvardinti projekto eigoje išmoktas pamokas. Pirmiausia, kiekvienai reformai ir siekiui reikia ryžto ir politinės valios. Antra, kokybiškiems sisteminiams pokyčiams reikia laiko. Pavyzdžiui, kai į projektą įtraukiami daugiau kaip 300 skirtingų sričių ekspertų, visiems svarbu rasti bendrą sutarimą, prieiti konsensuso, o tai užtrunka. Ir svarbiausiai – norint, jog pokyčiai sėkmingai vyktų visoje sistemoje, pirmiausia jie turi įvykti kiekvieno mokytojo klasėje.
Dr. Zane Olina, Latvijos nacionalinio švietimo centro projekto „Kompetencijomis grįstas ugdymo turinys“ vadovė.
