Dar net neprasidėjus „Volkswagen" skandalui, Europos Parlamente ne kartą skambėjo raginimai keisti automobilių taršos kontrolės sistemą ir siekti, kad automobiliai būtų testuojami realiomis sąlygomis, o ne tik laboratorijose.
Ne kartą akcentuota, kad automobilių gamintojai galbūt naudojasi esamos sistemos trūkumais, o realūs degalų sunaudojimo ir teršalų išmetimo rodikliai smarkiai viršija oficialius deklaruojamus rodiklius. Deja, „Volkswagen" skandalas buvo greitesnis už Europos Komisiją. Ir vėl, dar kartą, Europos Komisija paraginta atlikti skubų tyrimą ir spartinti naujo variklių taršos testavimo metodo diegimą.
Skandalas parodė, kad didžiosios kompanijos apie reputaciją mažiausiai galvoja. Kaip ir apie vartotojų teises nebūti apgaudinėjamiems. Kur kas daugiau galvojama apie pelną.
Diskusijose nustebino, kad daliai politikų susirūpinimą kėlė tai, jog šis skandalas gali pakirsti pasitikėjimą visa automobilių pramone, atsiliepti visos pramonės reputacijai. Kuo čia dėta reputacija? Skandalas parodė, kad didžiosios kompanijos apie ją mažiausiai galvoja. Kaip ir apie vartotojų teises nebūti apgaudinėjamiems. Kur kas daugiau galvojama apie pelną.
Kilęs skandalas negali būti vertinamas vien kaip neetiškas ir vartotojų atžvilgiu nesąžiningas elgesys.
Tai yra smūgis pasitikėjimui ES sistema ir jos gebėjimu užtikrinti efektyvią kontrolę. ES piliečiams siunčiama žinia, jog negalima pasitikėti skambiais ES šūkiais apie vartotojų teisių ir gerovės užtikrinimą, negalima tikėti ir akcentuojamais aplinkos apsaugos ir klimato kaitos prioritetais.
Šis skandalas padarė dar didesnę žalą ES reputacijai pasaulinėje politikoje. Artėja pasaulinės svarbos klimato kaitos konferencija Paryžiuje. Kaip ES galės reikalauti iš kitų valstybių prisiimti įpareigojančius CO2 išmetimo mažinimo tikslus, jei pati nesugebėjo kontroliuoti savo gamintojų?
Taigi kirsta ne tik per automobilių gamintojų, o ir per visos ES reputaciją. Ir tai ne vienintelis pavyzdys, kai savireguliacija ir visagalė laisvoji rinka neužtikrina skaidraus verslo, o verslo kontrolės nėra arba ji per menka.
Kai šią vasarą buvo įsilaužta į Italijos bendrovės „Hacking Team“ kompiuterius, paaiškėjo, kad šnipinėjimo programos pardavinėtos šalims, kurias dėl žmogaus teisių pažeidimų yra kritikavusi ir kritikuoja Europos Sąjunga.
Programos, kuriomis vyriausybės ir kiti naudotojai gali stebėti ir fiksuoti visus asmens veiksmus skaitmeninėje erdvėje, buvo pardavinėjamos Azerbaidžanui, Bahreinui, Egiptui, Marokui, Uzbekistanui. Be to, iš rastų dokumentų matyti, kad „Hacking Team“ gali būti pažeidusi Rusijai ir Sudanui taikomas ES sankcijas, tai yra pardavusi sistemas, kurios gali būti naudojamos žurnalistų, politinių oponentų žmogaus teisėms pažeisti.
O bendrovės reputacija? O ES vertybės ir principinė pozicija, smerkianti žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse? Naivūs klausimai, kai ES bendrovė parduoda šnipinėjimo programas toli gražu ne ES draugams. Reputacija ir žmogaus teisė nebūti šnipinėjamam verti lygiai nulio, kai svarbiausiu ir vieninteliu tikslu tampa pelnas.
Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento narys
