Manau (ir esu apie tai oficialiai pareiškęs Europos Komisijai), kad mūsų vežėjų nuogąstavimai, jog Vokietija tokiu įstatymu sudaro prielaidas nesąžiningai konkurencijai ir turės neigiamos įtakos vežėjų veiklai, yra pagrįsti.
Po Rusijos sprendimų apriboti Lietuvos vežėjų veiklą Rytuose, mūsų valstybės vežėjai susidūrė su dirbtinėmis kliūtimis ir ES rinkoje. Natūralu, kad kyla klausimas ir dėl ES solidarumo principo pažeidimo. Veiksmai, kurie didina ES valstybių nepasitikėjimą viena kita, kai iškilo pavojus taikai Europoje, kai ES pamatus klibina Graikijos skola – ne laiku ir ne vietoje. Juolab kad ne visos ES valstybės išgali mokėti vokiškus atlyginimus.
Veiksmai, kurie didina ES valstybių nepasitikėjimą viena kita, kai iškilo pavojus taikai Europoje, kai ES pamatus klibina Graikijos skola – ne laiku ir ne vietoje.
Teisės specialistų tyrimai ir išvados rodo, kad Vokietija savo įstatymu pažeidė ES teisę. Pavyzdžiui, Lenkijos specialistų manymu, toks Vokietijos reikalavimas teritoriniu principu mokėti minimalų atlyginimą prieštarauja net keturiems ES teisės aktams.
Tai – Sutartis dėl ES veikimo, reglamentas Roma I (šis reglamentas nustato specialias nuostatas, susijusias su laisve pasirinkti darbo sutartis reglamentuojantį įstatymą, bet taip pat tam tikras tokios laisvės ribas, taikomas, kai darbas atliekamas keliose valstybėse narėse), direktyva dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, reglamentas dėl bendro patekimo į tarptautinę krovinių vežimo kelių transportu rinką.
Argumentai: per Vokietijos jos teritoriją tranzitu vykstančių autotransporto priemonių vairuotojai vykdo tarptautinį vežimą ir operacijas Vokietijos teritorijoje tik laikinai, todėl jie nėra komandiruoti darbuotojai Vokietijoje. Šie vairuotojai vis dar lieka įdarbinti jų darbdavių ir tarptautinės kelionės yra pagrindinis jų darbas, kurį atlieka darbdaviams. Automatinis Vokietijos reikalavimas mokėti minimalų atlyginimą teritoriniu principu prieštarauja ir Sutarčiai dėl ES veikimo, nes trukdo rinkos konkurencijai ir yra neproporcingas.
Jei Europos Komisija nesiims užtikrinti, kad ES teisė būtų vienodai taikoma visose ES šalyse, problemos sprendimo gali tekti ieškoti Europos Teisingumo Teisme.
Esu įsitikinęs, kad dabartinė situacija su Vokietijos priimtais sprendimais turi labai neigiamą poveikį ES Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtrai. O šio tinklo tikslai skamba išdidžiai: integruoti nacionalinius tinklus ir subalansuoti įvairių transporto rūšių – geležinkelių bei sausumos ir jūrų kelių – plėtrą; sujungti periferinius ES regionus su centru; užtikrinti gerą susisiekimą su ES kaimyninėmis valstybėmis; padidinti transporto tinklų saugumą ir efektyvumą.
Jei Europos Komisija nesiims užtikrinti, kad ES teisė būtų vienodai taikoma visose ES šalyse, problemos sprendimo gali tekti ieškoti Europos Teisingumo Teisme. Jis sprendžia ES šalių vyriausybių ir ES institucijų teisinius ginčus.
Iki to laiko būtina išnaudoti ir kitas galimybes. Būtinas solidarumas vyriausybiniu lygiu visų ES valstybių, kurių vežėjai galimai diskriminuojami Vokietijoje. Bendras vyriausybių veiksmas turėtų didelę reikšmę sprendžiant vežėjų problemas. Juolab jei klausimas būtų iškeltas ir Europos Transporto Taryboje.
Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento narys, socialdemokratas
