Šiuos tikslus pasieksime, jei tinkamai atliksime namų darbus čia, Lietuvoje, ir sėkmingai išlaikysime egzaminus ten, Briuselyje. Turime gerų pavyzdžių, kai iš pirmo žvilgsnio sunkiaipasiekiami tikslai ir įgyvendinamos užduotys, tampa naudingais rezultatais.
ES lyderių vasarį pasiektas susitarimas dėl daugiamečio 2014-2020 metų biudžeto buvo palankus Lietuvai: pavyko išsiderėti, kad bendras ES finansinės paramos Lietuvai paketas turėjo didėti beveik 10 procentų ir sudaryti 44,5 milijardo litų. Ir tuo metu, kai buvo numatytas griežtas taupymo mechanizmas. Nemanau, kad Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento derybų metu šie skaičiai keisis į mažesnę pusę.
Nedaug kas tikėjosi, kad pavyks apginti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą, kurį apskritai ketinta nutraukti po 2017 metų. Pavyko. Reikalai pakrypo Lietuvai palankia kryptimi.
Jau aišku, kad 2014-2020 metais didės tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams. Klausimas tik, kaip greitai ir kokiais dydžiais. Šiandien mūsų šalies žemdirbiai turi geras startines derybų pozicijas, o Europos Parlamentas turi labai aiškų mandatą derybose su Europos Taryba užtikrinti Baltijos šalių žemdirbiams skirtų tiesioginių išmokų greitesnį suvienodinimą bei jų priartinimą prie ES vidurkio. Visa tai tapo įmanoma, kai Europos Parlamentas šį pavasarį pritarė Baltijos valstybių žemdirbių teiktai pataisai, kad tiesioginės išmokos ES valstybių žemdirbiams būtų sparčiau suvienodintos.
Europos Sąjunga nėra numačiusi teikti paramą Lietuvoje pradėtam įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui Klaipėdoje, neužšąlančiame jūrų uoste. ES parama numatyta kitam – regioniniam – dujų terminalui, kuris, pagal atliktą studiją, turėtų pradėti veikti ne anksčiau 2030-ųjų ir būtų statomas Suomijos įlankoje (prie Estijos arba Suomijos krantų), kasmet pilnai užšąlančioje nuo gruodžio (sausio) iki kovo (balandžio).
2030-ieji – anksčiausia regioninio dujų terminalo pastatymo data – visiškai nesiderina su ES energetikos strategija. Po 2015-ųjų nė viena ES valstybė narė neturėtų likti atskirta nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų bei turėtų prieigą bent prie dviejų skirtingų alternatyvių energetinių išteklių tiekimo šaltinių.
Europos Komisija gali peržiūrėti regioninio dujų terminalo Suomijos įlankoje statybos būtinumo klausimą ir šio terminalo statybai skirtą finansavimą paskirstyti valstybėms narėms, kurios savo lėšomis stato ar statys suskystintų dujų terminalus Baltijos regione. Tokie terminalai (pagal Lietuvos pavyzdį) leis žymiai greičiau užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir patikimumą Baltijos regione artimiausiu laiku, o ne po dvidešimties metų.
Būtent su tokiu pasiūlymu kreipiausi į Europos Komisiją.
Lietuvos tikslas – paruošti namų darbus ir įrodyti Europos Komisijai, kadES paramos skyrimas Klaipėdoje statomam suskystintų dujų terminalui ne tik neprieštarautų ES strategijoms, bet, priešingai, pademonstruotų, kaip galima efektyviai, greitai ir laiku tas strategijas įgyvendinti.
Tiesa, vien sėkmingai išlaikyti egzaminus Briuselyje nepakanka, nes nepakanka, kad Lietuva nutiestų dujotiekį, geležinkelį, elektros liniją iki savo valstybinės sienos. Tai turi padaryti ir kaimyninė valstybė. Tai viena iš priežasčių, kodėl santykiai su kaimynais, taip pat ir Lenkija, yra labai svarbūs: vykdome bendrus projektus.
Dar nėra išnaudotos visos galimybės derėtis su ES dėl galimybės pratęsti draudimą pirkti žemę užsieniečiams. Žemės ūkio perspektyvos Lietuvoje yra tiesiogiai susijusios su ES parama žemės ūkiui. Žemės ūkio paskirties žemės kaina tiesiogiai priklauso nuo žemės našumo ir tiesioginių išmokų dydžio už hektarą ilgajame laikotarpyje. Tai priežastis, dėl ko Lietuvoje žemė pigesnė, o užsieniečiai stengiasi ją įsigyti, kol išmokos žemdirbiams nepasiekė ES vidurkio. Kai išmokos Lietuvos žemdirbiams priartės prie ES vidurkio, žemę bus galima parduoti daug brangiau.
Ūkininkų veikla didele dalimi priklausoma nuo gamtos sąlygų, o tiesioginės išmokos yra stabilios pajamos, kurios nepriklauso nuo jų. Kadangi ūkininkai gauna tiesiogines išmokas (stabilias pajamas), jie šitą žemę net gali užstatyti bankams ir gauti paskolas, ko anksčiau nebuvo galima padaryti.
Nesu prieš žmonių valią parduoti žemę. Bet reikia kalbėti apie tai, kad mūsų verslininkai ir ūkininkai ne prasčiau ūkininkauja nei užsieniečiai, tik mūsiškiai neturi vienodų sąlygų.
2004-aisiais, kai Lietuva stojo į ES, visuose dokumentuose, susijusiuose su žemės ūkio politika, buvo numatyta, kad išmokos valstybių naujokių ūkininkams pasieks ES išmokų vidurkį 2013 metų pabaigoje. Taip neatsitiko, todėl turi būti peržiūrėtos ir nuostatos dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Europos Komisija, atsižvelgdama į dabartinę žemės ūkio situaciją Baltijos šalyse ir Europoje, turėtų suteikti Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms galimybę pratęsti draudimą užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę.
Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos teisininkai skeptiškai vertina Vyriausybės galimybes atnaujinti derybas su ES, kad būtų dar pratęstas draudimas Lietuvoje parduoti žemę užsieniečiams. Vis dėlto sprendimus ir Vilniuje, ir Briuselyje priima politikai, ne teisininkai. Stoti Lietuvai į ES taip pat buvo politinis sprendimas. Todėl nesilpninkime savo derybinių pozicijų savo pačių rankomis.
Rezultatai pasiekiami ir jų galima pasiekti tik bendromis jėgomis – ir valstybės vadovai, ir valstybės institucijos, diplomatai, EP ir Seimo nariai, EK komisaras, visi turime žiūrėti į vieną pusę. Jei dirbsime kaip komanda, paruošime namų darbus ir numatysime ilgalaikę valstybės strategiją, egzaminus Briuselyje išlaikysime.
Darbas ES struktūrose (taip pat ir darbas Lietuvos institucijose) nėra ir neturi būti lengvas pasivaikščiojimas. Ir nuvertinti savo galimybes nė nepabandžius pasiekti Lietuvai naudingų sprendimų būtų didžiulė klaida. Ir Europos Taryboje, ir Europos Komisijoje, ir Europos Parlamente priimami sprendimai, kurie yra ir bus gyvybiškai svarbūs Lietuvai ir jos žmonėms.
Šiandien kuriame ir programuojame Lietuvos ateitį dešimtmečius į priekį. Ir būtent todėl pačiais svarbiausiais valstybei klausimais turi būti partijų susitarimas. Turi būti ilgalaikiai strateginiai tikslai ir uždaviniai, nepriklausomai nuo valdančiųjų partijų trumpalaikių tikslų, nuo interesų grupių veikimo. Jei dabar „neįkalsime kuoliukų“ svarbiose pozicijose, kurias jau pats gyvenimas diktuoja, už mus tai padarys kitos valstybės. Ir vėl negalėsime suprasti, kodėl nepilnėja biudžetas, nekuriamos naujos darbo vietos,tinkamai nefinansuojamas švietimas, krašto apsauga, socialinė ir sveikatos sritys, kodėl didėja socialinė atskirtis.
Komentarą parengė Zigmantas Balčytis, Lietuvos socialdemokratų partijos narys.
