Deja, naujausi Europos dujų tiekimo operatorių pranešimai liudija, kad judama ne bendros Energijos sąjungos kūrimo keliu, o pavieniui minami seni takeliai į „Gazprom“ glėbį. Šių metų kovą „Gazprom" tiekiamų Europai dujų tranzitas per Ukrainą padidėjo apie 40 procentų palyginti su praėjusių metų rugsėjo mėnesiu. Iš šio padidėjusio kiekio apie 70 procentų dujų tiekiama į Italiją, likusi dalis – į pietų Vokietiją.
Pernai rugsėjį „Gazprom“ sumažino dujų tiekimą Europai, nes Europa dalį rusiškų dujų perpumpuodavo atgal į Ukrainą. 2014-aisiais Rusijos dujų tranzitas per Ukrainą sumažėjo 27,8 procento. Akivaizdu, kad „Gazprom“ dujų tiekimas Europai grįžta į buvusį lygį. Į buvusį lygį grįžta ir Europos priklausomybė nuo „Gazprom“ dujų.
Dabartinis „Gazprom“ dujų tiekimo apimčių padidėjimas Europai galimai siejamas su kovo 5 dieną vykusiais Italijos premjero M.Renzi vizitu pas Rusijos Prezidentą V.Putiną bei vokiečių kompanijos „Wintershall“ vadovo vizitu pas „Gazprom“ vadovą.
Naujausi Europos dujų tiekimo operatorių pranešimai liudija, kad judama ne bendros Energijos sąjungos kūrimo keliu, o pavieniui minami seni takeliai į „Gazprom“ glėbį.
Kreipiausi į Europos Komisiją: ar ši buvo infomuota apie šiuos susitikimus? Kaip Komisija vertina tokius individualius valstybių narių veiksmus šiuo metu kuriamos Energijos sąjungos kontekste, ypač kalbant apie ES vieningą ir suderintą poziciją dėl energetinių išteklių pirkimo su išorės šalimis?
Kodėl kai kurios ES valstybės narės sau leidžia nesilaikyti solidarumo principų ir daryti individualius susitarimus, už kuriuos „apdovanojamos“ didesniu dujų kiekiu ir, galbūt, pigesnėmis dujomis?
Tokie individualūs susitarimai skaldo ir silpnina Europą priimant svarbius sprendimus. Vienas svarbiausių ES kuriamos vidaus energetikos rinkos bruožų – vieninga ir koordinuota valstybių narių pozicija dėl energetinių išteklių. O dabar garsiai – už bendrą ir vieningą ES Energijos sąjungą, o tyliai – po vieną ir atgal į „Gazprom“ glėbį?
Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento narys, LSDP atstovas
