Šiuo metu Lietuva ir Lenkija jau pradėjo įgyvendinti arba artimiausiu metu pradės įgyvendinti net kelis strateginius projektus: Lietuvos–Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ projektą, Lietuvos–Lenkijos dujotiekio projektą, geležinkelių projektą „Rail Baltica“.
Nesureikšminant situacijos galima teigti, kad Lenkija yra Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą vartai, o projektų įgyvendinimas priklausys ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo Lenkijos interesų kuo sparčiau įgyvendinti šiuos projektus.
Elektros jungtis su Lenkija atvertų trims Baltijos valstybėms galimybę sinchroniškai veikti su kitų Europos Sąjungos valstybių energetikos sistemomis, sudarytų sąlygas valstybėms didinti savo konkurencingumą.
Dujotiekio jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos yra viena iš Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) dalių. Šio plano paskirtis – sujungti Baltijos jūros regiono dujų ir elektros energijos rinkas bei nutraukti Baltijos šalių atskirtį nuo Europos energijos rinkos.
Geležinkelis „Rail Baltica“ sujungs Suomiją, Baltijos valstybes su visa Europa: traukiniu iš Helsinkio galima bus nuvažiuoti į Veneciją, Barseloną ar Paryžių.
Lenkija yra Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą vartai, o projektų įgyvendinimas priklausys ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo Lenkijos interesų.
Ar Lenkija, kaip ir Lietuva, taip pat stipriai ekonomiškai suinteresuota įgyvendinti visus šiuos – dujotiekio, geležinkelio – projektus?
Kas bus, jei Lietuva nuties europinį geležinkelį nuo sienos su Lenkija iki Kauno jau 2015-aisiais, bet Lenkija neskubės rekonstruoti savo geležinkelių Lietuvos sienos link? Toks pavojus egzistuoja, nes Lenkijai gali būti nenaudinga krovinių srautą, dabar tenkantį jūros uostams, perkelti ant geležinkelio bėgių.
Kas bus, jei Lenkija neskubės tiesti dujotiekio Lietuvos sienos link? Jau keletą metų iš Lenkijos pusės pasigirsta nuomonių, kad Lietuva turi pasirinkti tarp dviejų projektų – suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje ir dujų jungties į Lenkiją, nes abu projektai neatsipirktų, vienas su kitu tik konkuruotų. Lenkijai nėra kur skubėti su dujotiekiu Lietuva-Lenkija, nes Lenkija yra pasirašiusi susitarimą su Vokietija dėl dujų tiekimo (reversiniu būdu) iš Vokietijos į Lenkiją dujotiekiu Jamalas-Europa. Šis susitarimas suteikia galimybę Lenkijai importuoti pigesnes dujas, kurias Rusija eksportuoja į Vokietiją Nordstream dujotiekiu, nutiestu Baltijos jūros dugnu. Jei Lenkija pirks pigesnes dujas iš Vokietijos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gamintojams ir toliau bus sunku konkuruoti su lenkiška produkcija.
Visų šių strateginių projektų kritikai nevengia aštrių pasisakymų, kad projektai neturi ekonominio pagrindimo, o tėra geopolitinių tikslų įgyvendinimo įrankiai. Tačiau sunku paneigti tai, kad šie projektai Lietuvai – gyvybiškai būtini, naudingi ir yra pilnavertės Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą garantas.
Europos Sąjunga ir yra tas saugiklis, kad šie strateginiai projektai bus įgyvendinti. Baltijos energijos rinkos jungčių planas yra įtrauktas į visus strateginius Europos Komisijos dokumentus, kurių negali pakeisti vienos ar kitos šalies premjeras ar ministras. Ir dujotiekio, ir elektros jungties projektai yra įtraukti į Baltijos energijos rinkos jungčių planą. „Rail Baltica“ yra prioritetinis Transeuropinio transporto tinklo projektas. Taigi šie projektai yra visos Europos Sąjungos projektai ir jie bus įgyvendinami nepriklausomai nuo Lenkijos interesų grupių norų ar nenorų.
Vis dėlto yra ir antras saugiklis – geri kaimyniški santykiai su Lenkija. Nieko nėra geriau, kai abi pusės veikia kartu ir viena kryptimi. Juolab kad visiems šiems projektams įgyvendinti Europos Sąjunga skyrė ir skirs milijardines lėšas.
Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento narys, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas
