Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Zigmantas Balčytis: Visiškai neslaptas protokolas dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo

Balandžio pradžioje Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) lankėsi Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto delegacija. Tikslas – įvertinti IAE eksploatavimo nutraukimo pažangą bei Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos panaudojimo efektyvumą. Iki visiško ir saugaus IAE uždarymo 2038-aisiais reikia dar apie 1,5 milijardo eurų.
Zigmantas Balčytis
Zigmantas Balčytis / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Ar ES finansuos atominės uždarymą po 2020-ųjų? Ir kodėl ES privalo tęsti IAE uždarymo finansavimą?

Lietuvos žmonėms noriu atskleisti posėdžio, vykusio IAE, protokolą.

Ar teisingai leidžiami ES mokesčių mokėtojų pinigai?

Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkės Ingeborgos Graesler pozicija nenustebino. Delegacijos vadovė, atsakinga už ES mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą, siekė išsiaiškinti, kodėl išlieka didelis finansavimo poreikis – 780 milijonų eurų per sekančius 7 metus , ir kodėl išlieka labai nedidelis Lietuvos finansinis indėlis, vos 14 procentų projekto vertės.

Biudžeto kontrolės komitetas norėtų geresnio išlaidų pagrindimo (bet to juk norime ir mes čia, Lietuvoje?). IAE uždarymui jau skirta 1,8 milijardo eurų, net 86 proc. šios sumos – ES lėšos.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ignalinos atominė elektrinė

Delegacijos vadovė leido suprasti, jog galbūt Lietuva nesusitvarko su uždarymo darbais ir turėtų prisiimti didesnę finansinę atsakomybę, gal net viena finansuoti atominės uždarymą.

Džiugu, kad po tokios posėdžio IAE įžangos Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) atstovai dar kartą įtikinamai paaiškino jėgainės uždarymo sudėtingumą ir unikalumą.

Ne Lietuva, o visa Europa uždarinėja AE

Peter Harrison, ES centrinės projektų valdymo agentūros atstovas:

„Darbų vėlavimai turi būti vertinami visiškai kitokiame kontekste.

Kai aš pirmą kartą atvažiavau į Visaginą 2002 m. pradėti uždarymo darbų, susidūriau su situacija, kai dar nebuvo įmanoma sutelkti darbuotojų išmontavimo darbams: IAE darbuotojai atsisakė dalyvauti uždarymo procese. Reikia tai suprasti ir įvertinti.

Ši įmonė yra labai specifinė. Dauguma jos darbuotojų dirba nuo pat IAE paleidimo pradžios. Jėgainė yra nebeatsiejama jų gyvenimo dalis.

Reikėjo daug pastangų įtikinti darbuotojus dalyvauti uždarymo procese, juos sutelkti ir motyvuoti. Tai pavyko. Todėl šiandien visų mūsų rūpestis – užtikrinti visiškai saugų procesą, nepalikti katastrofos galimybės.

Ir ne Lietuva uždarinėja AE, o visa Europa. Lietuva neturi nei techninių, nei finansinių galimybių atlikti visus uždarymo darbus. Uždarymo procese dalyvauja ir britai, ir prancūzai, ir vokiečiai, ir net rusai. Iš Rusijos perkamos tam tikros detalės, prietaisai , nes jų neįmanoma gauti niekur kitur. Reaktoriai ir įranga juk rusiški.

Be to, turime kuo skubiai pasitelkti dabartinių jėgainės darbuotojų, kurių dauguma artėja prie pensinio amžiaus, sukauptą patirtį ir žinias. Turime matyti ir vertinti ne tik skaičius, nežiūrėti vien techniškai į uždarymo procesą, o suprasti visą kontekstą, objekto istoriją ir už to matyti žmones“.

Būtina suvokti projekto mastą

Massimo Garribba, Europos Komisijos branduolinės saugos ir saugumo direktorato direktorius:

„Lietuva yra padariusi didžiulę pažangą nuo 2012 m. Išspręsti visi ginčai su rangovais, darbai vyksta sklandžiai. Darbų vėlavimai yra, tačiau tokio didelio masto projektui tai nėra jokia naujiena ir neturėtų būti laikoma delsimu.

Reikia prisiminti, kad mes lyginame šiandienos situaciją su pradiniais planais. Jie buvo surašyti, kai dar nebuvo išmontuota nė viena AE detalė ir kai mažai kas suvokė, kokio masto projektas prieš akis. Atidėjimai ir pokyčiai darbų planuose yra neišvengiami, nes tai yra pernelyg sudėtingas projektas, pirmasis toks visame pasaulyje“.

Negalima rizikuoti saugumu

Michail Demčenko, Lietuvos valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas:

„Žmonėms, kurie nėra susidūrę su realiais atominio saugumo klausimais, ko gero, sunku suprasti, ką realiai reiškia saugumo užtikrinimas. Kiekvienas darbų etapas yra vertinamas saugumo požiūriu ir tam reikalingas laikas. Geriau skirti daugiau laiko ir išsklaidyti abejones, nei aklai laikytis darbų atlikimo terminų rizikuojant saugumu.

Savo darbą Ignalinos AE pradėjau paprastu inžinieriumi. Puikiai prisimenu dieną, kai įvyko katastrofa Černobilio AE. Iš karto sulaukėme telefono skambučio. Buvo labai nusistebėta ir pasakyta: „O mes galvojome, kad pirma katastrofa bus Ignalinos AE“. Pasirodo, kad Ignalinos reaktorių bandymo metu buvo ta pati problema, kaip ir Černobilio atveju, tačiau reaktoriai buvo palikti eksploatuoti.

Lietuva uždarymui pasirinko patį sudėtingiausią, tačiau ir patį teisingiausią kelią – uždaryti iš karto. Buvo du pasirinkimai: pastatyti konstrukciją, sarkofagą virš Ignalinos AE (permesti uždarymo naštą ateities kartoms ir gyventi nuolatinėje baimėje) arba atlikti uždarymą ir saugiai sandėliuoti atliekas.

Lietuva pasirinko šį variantą, nes esame atsakingi prieš savo žmones, savo vaikus ir anūkus, ir šalia mūsų gyvenančius kaimynus. Ir mūsų pareiga tai atlikti iki galo“.

Lietuva turi savų argumentų

Ir Lietuvos, ir ES laukia iššūkis – artimiausioje ateityje bus pradėti analogų neturintys IAE reaktorių išmontavimo darbai. Šis procesas negali vykti su pertraukomis, todėl nepertraukiamas finansavimas – gyvybiškai būtinas.

Primenu, kad dėl IAE uždarymo finansavimo Lietuvai nepalankūs teiginiai Europos Parlamente bei kitose ES institucijose skamba nuo 2010-ųjų metų. 2011 m. Europos Komisija buvo nurodžiusi finansinės paramos po 2020 m. nebetęsti.

Posėdyje ne kartą konstatuota: padaryta didelė pažanga. Vienas svarbiausių pasiekimų – užbaigtas branduolinio kuro iškrovimas iš reaktorių. ES parama ir Lietuvos biudžeto lėšos koncentruotos į tiesiogines eksploatavimo nutraukimo veiklas. Visa tai leidžia užtikrinti lėšų panaudojimo efektyvumą. Nė vienas ES paramos centas neišleidžiamas be Europos Komisijos žinios.

Dideli pokyčiai įvyko ir dėka pirmojo Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto delegacijos vizito 2012 m., kai situacija IAE tikrai nebuvo patenkinama, darbai ir projektai buvo vilkinami, nebuvo ieškoma efektyvių būdų rasti sprendimų su rangovais. Šiandien situacija yra kita: pagaliau suprasta, jog pagrindinis uždavinys yra saugumo užtikrinimas.

Primenu, kad dėl IAE uždarymo finansavimo Lietuvai nepalankūs teiginiai Europos Parlamente bei kitose ES institucijose skamba nuo 2010-ųjų metų. 2011 m. Europos Komisija buvo nurodžiusi finansinės paramos po 2020 m. nebetęsti. 2016 m. Audito rūmų išvadose buvo teigiama, kad Lietuva, Slovakija ir Bulgarija turi būti pasirengusios savo lėšomis vykdyti jėgainių uždarymą.

Kasmet tik bendromis Lietuvos atstovų pastangomis pavykdavo užtikrinti jėgainės uždarymo finansavimą. Tikiuos, kad pavyks ir šįkart, juolab kad Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris šiemet viešai pareiškė, kad IAE uždarymo finansavimas turi vykti ir po 2020-ųjų. Vis dėlto neabejoju, kad Europos Sąjungos institucijose laukia nuožmi kova, reikės ir Lietuvos europarlamentarų ir visų atsakingų Lietuvos valdžios institucijų pastangų.

Lietuva turi savų argumentų. Stojimo į ES Sutarties Protokole Nr. 4 Bendrija pripažįsta...“kad dviejų Ignalinos atominės elektrinės 1500 MW galios RBMK tipo reaktorių, paveldėtų iš buvusios Sovietų Sąjungos , eksploatavimo nutraukimas yra beprecedentinio pobūdžio ir yra išskirtinė, šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo neatitinkanti finansinė našta Lietuvai, ir tai, kad šis eksploatavimo nutraukimas bus tęsiamas ir po dabartinės Bendrijos finansinės perspektyvos pabaigos .Bendrija, solidarizuodamasi su Lietuva, teikia adekvačią papildomą Bendrijos paramą eksploatavimo nutraukimui ir po 2006 metų. Šiuo tikslu Ignalinos programa bus nenutrūkstamai tęsiama po 2006 m. ...““.

Šis protokolas nėra vien tik politinė deklaracija, o Lietuvos Stojimo į Europos Sąjungos Bendriją Sutarties neatsiejama dalis, kuriai Lietuvos gyventojai pritarė referendume. Be to, išskirtinai šio Protokolo nuostatų pagrindu 2013 m. buvo patvirtintas Tarybos reglamentas dėl Sąjungos paramos Lietuvos branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pagalbos programai 2014-2020 m. laikotarpiui.

Todėl Lietuvos valstybės pareigūnai privalo dėti pastangas, ypač Taryboje, ir galutinai išsklaidyti abejones, iškylančias prieš kiekvieną finansinio programavimo laikotarpį dėl IAE uždarymo finansavimo, kad tai nėra vien Lietuvos interesas ir vien jai tenkanti finansinė našta.

Protokolas Nr. 4 ir jame įtvirtintas ES solidarumas yra teisinis dokumentas negalintis kelti niekam abejonių, jog ES nenutrūkstama finansinė parama privalo būti teikiama iki galutinio ir saugaus IAE uždarymo 2038 m. Nes tai yra ne tik Lietuvos, bet ir visos ES bendras saugumo užtikrinimo interesas.

Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento narys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?