Šis tikslas pasiekiamas tik didinant konkurenciją tarp viešųjų pirkimų konkursų dalyvių. Deja, dėl formalių reikalavimų konkurencija šioje srityje dažnai yra ribota, ypač daug problemų kyla į Lietuvos rinką norinčioms žengti užsienio bendrovėms. Naujausia teismų praktika tampa vis palankesnė užsienio bendrovėms, o tai teikia vilties, kad viešieji pirkimai ateityje bus efektyvesni.
Kelią užkirsdavo kvalifikaciniai dokumentai
Neretai visame pasaulyje žinomos bendrovės, kurių profesinę patirtį liudija jų įgyvendinti garsūs ir dideli projektai, prarasdavo galimybę įžengti į Lietuvos viešųjų pirkimų rinką vien dėl laiku nesuspėto įsigyti vietinio kvalifikacinio dokumento ar kitų formalių aplinkybių.
Susidaro paradoksali situacija: garsių įmonių sukaupta patirtis ir profesionalumas niekam nekelia abejonių, tačiau kelią joms užkerta formalūs reikalavimai. Eliminavus iš konkursų šias bendroves, nukenčia ne tik jų interesai, tačiau ir valstybės – sumažėja konkurencija, netenkama galimybės gauti geresnės kokybės paslaugų ar prekių.
Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika viešųjų pirkimų bylose leidžia teigti, kad situacija po truputį keičiasi ir užsienio bendrovėms atsiveria daugiau galimybių dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose viešųjų pirkimų konkursuose. Praėjusių metų gruodžio 29 d. išnagrinėtoje viešųjų pirkimų byloje LAT paskelbė, kad užsienio rangovams nėra būtina įgyti teisę vykdyti statybos darbus Lietuvoje pripažįstančio dokumento iki pasiūlymo pateikimo dienos.
Pasak teismo, teisės pripažinimo dokumentą užsienio bendrovės gali įgyti bei pateikti vėliau, pirkimo metu. Teismas, padaręs išimtį iš bendros taisyklės, pagal kurią bendrovės kvalifikaciją turi atitikti pasiūlymo pateikimo dienai, itin palengvino užsienio bendrovių naštą pirkimuose.
Tai reiškia, kad bendrovė gali teikti siūlymą dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse, paraleliai vykdydama nacionalinę dokumentų pripažinimo procedūrą, o pačią procedūrą užbaigti jau po pasiūlymo pateikimo.
Bus galima papildyti pasiūlymą
Dar viena ne retai pasitaikanti situacija, kai dėl neaiškių prikimo sąlygų viešųjų pirkimų konkurse dalyvaujančios bendrovės turėdavo pasitelkti papildomus specialistus ar subrangovus jau pateikus pasiūlymą. Tokios bendrovės būdavo pašalinamos iš konkurso dėl pasiūlymo reikalavimų neatitikimo, neleidžiant joms papildyti pateiktą pasiūlymą naujais komandos nariais.
LAT formuojama praktika leis lanksčiau žiūrėti į tokias situacijas ir bendrovėms papildyti pasiūlymus. Šiais metais vasario 14 d. nagrinėtoje viešųjų pirkimų byloje, LAT pranešė, kad, esant neaiškioms pirkimo sąlygoms dėl perkamo objekto apimties, kas lėmė, kad bendrovės į pirkimo objekto vykdymui formuotą komandą turėjo pasitelkti papildomus specialistus su atitinkama atestacija, turi būti sudaryta tinkama galimybė tokioms bendrovėms pirkimo metu pasitelkti naujus jungtinės veiklos partnerius, subrangovus ar tiesiog specialistus net ir po pasiūlymų pateikimo.
Tai itin svarbu užsieniečiams, kuriems yra sudėtinga visapusiškai įvertinti Lietuvos specifiką ir dar pasiūlymų pateikimo metu nustatyti, kuriuos kvalifikaciją grindžiančius dokumentus jie turi pristatyti perkančiosioms organizacijoms, jei pačios pirkimo sąlygos aiškiai to nenumato. Galimybė formuoti papildomą komandos, vykdysiančios viešojo pirkimo sutartį, sudėtį jau pateikus pasiūlymą leidžia išvengti formalaus pasiūlymo vertinimo bei lanksčiau pažvelgus į situaciją, išrinkti aukščiausios kompetencijos tiekėją.
Lankstesnė praktika tampa norma
Toks lankstus požiūris nėra pavienis atvejis, o tą rodo ir faktai – naujausia teismų praktika jau yra cituojama ir kitose viešųjų pirkimų bylose. Taip pat ja remiasi ir perkančiosios organizacijos naujausiuose pirkimuose, grįsdamos priimtų sprendimų teisėtumą.
Tiesa, reikėtų ir perspėti, kad LAT, formuodamas naują lankstesnę viešųjų pirkimų praktiką, pabrėžė pirkime dalyvaujančio tiekėjo aktyvaus ir sąžiningo vaidmens svarbą. Bendrovės, kurios nuo pat paskelbimo nesiėmė jokių aktyvesnių veiksmų siekiant įsigyti reikiamus dokumentus ar išsiaiškinti pirkimo apimtį ar buvo nesąžiningos, neturėtų tikėtis procedūrų lankstumo jų atžvilgiu. Pavyzdžiui, jeigu dėl nacionalinių teisės pripažinimo dokumentų išdavimo buvo kreiptasi tik jau po pasiūlymų pateikimo, tai neturėtų būti laikoma aktyviais tiekėjo veiksmais siekiant įgyti reikiamus dokumentus.
Apibendrinant galima pasakyti, kad mažinamas formalių reikalavimų skaičius ir lankstesnis požiūris bus naudingas visoms suinteresuotoms pusėms: užsienio bendrovės turės geresnę prieigą prie Lietuvos viešųjų pirkimų rinkos; viešasis sektorius galės pirkti geresnes prekes ir paslaugas konkurencingesnėmis kainomis; Lietuvos visuomenei teikiamos viešosios gėrybės bus geresnės kokybės ir plačiau prieinamos.
Žilvinas Briedis yra advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas.
