Paprastai tariant, viename žodyje „sėkmė“ lietuvių kalba sutalpina dvi visiškai priešingas reikšmes – atsitiktinumą ir rezultatyvumą. Anglų kalboje šios dvi reikšmės yra atskirtos į du skirtingus žodžius. „Luck“ reiškia atsitiktinumą, „success“ reiškia tavo pastangų rezultatyvumą. Rusų kalboje irgi yra „удача“ ir „успех“.
Pataikymas į krepšį iš vidurio aikštės nusisukus yra „luck“. Nuoseklus darbas siekiant nutupdyti žmogų Mėnulyje yra „success“. Vesna Vulovič, kritusi iš dešimties kilometrų aukščio, kuomet Jugoslavijos avialinijų lėktuve sprogo bomba (ir išgyvenusi), yra „lucky“. Bilas Geitsas yra „successful“. Lietuvių kalboje tiek viena, tiek kita būtų apibūdinama kaip „sėkmė“.
Turiu įtarimą, kad būtent žodis „sėkmė“ ir „sėkmingas“ yra sujaukęs ne vieno lietuviškai kalbančio žmogaus mąstymą ar net vertybių sistemą. Kai linkite savo artimiesiems „sėkmės“, ką iš tikro turite galvoje? „Linkiu, kad tavo pastangos atneštų rezultatų“ ar „Linkiu, kad nusipirktum loterijos bilietą ir laimėtum šimtą tūkstančių?“ O gal jums tai vienas ir tas pats?
Kuomet rezultatyvumas ir atsitiktinumas yra apibūdinamas vienu žodžiu, nori nenori ima atrodyti, kad tai yra vienas ir tas pats. „Pasisekė“ konstatuoja ne vienas televizoriaus žiūrovas, kai Usainas Boltas prabėga šimtą metrų per mažiau nei 10 sekundžių ir laimi aukso medalį olimpiadoje. Nors pamirštame, kiek jam reikėjo dirbti ir treniruotis, kad pasiektų olimpiadą. Aišku, sporte, o ypač tarp pirmos ir antros vietos atsitiktinumas ir netikėtos aplinkybės gali turėti įtakos. Bet net jei „sofos sportininkui“ palankiai sukristų visos aplinkybės ir atsitiktinumai, neabejoju, kad bet kokiose bėgimo varžybose jis atbėgtų paskutinis.
Toks dviejų žodžio „sėkmė“ reikšmių suplakimas ypač pasijaučia, kai kalba pasisuka apie ekonomiką ir pinigus. Turbūt niekas labiau neiškreipia pasaulėžiūros kaip sąvoka „sėkmingas verslininkas“. Ką ji reiškia? Spėju, kad ne vienas tai interpretuoja kaip „kvailys-kuriam-netyčia-pasisekė-aš-irgi-taip-galėčiau“. Anglų kalboje retai kada išvysite žodžių junginį „lucky businessman“.
Beje, tai jaučiasi net mūsų tautosakoje. Kodėl vienas kaimynas turtingas, o kitas - ne? Todėl, kad vienas turi „aitvarą“, kuris neša pinigus. Kaip tapti turtingu? Cituoju Vikipediją „pamačius jį [aitvarą] lekiantį, reikia tuoj pat nauju arba surūdijusiu peiliu neatsigręžiant atgalia ranka prismeigti prie žemės švarko skverną arba sau kaip nors durti peiliu. Tada iš aitvaro bus atimta visa, ką jis neša. Atimti iš Aitvaro turtą dar galima ištraukiant savo drabužių sagą, greitai atsisegant švarką, perplėšiant kelnes, marškinius, įsidedant į sterblę lašinių, įsmeigiant į žemę šakes.“
Šiais laikais, deja nelabai kas pasikeitė. Štai jums feng-šui patarimas, kaip pritraukti turtą. „Rodykite feng šui turto simbolius. Savo kambario turto kampe pastatykite stiklinį dubenį, laikykite jame smulkias monetas. Niekada neimkite iš šio dubens monetų, tik pridėkite. Tegul tai simbolizuoja jūsų augančius pinigus. Taip pat turto kampe laikykite savo sąskaitas, juvelyrinius dirbinius, savo trokštamo namo, automobilio ar pinigų nuotraukas <...>“.
Aišku, feng-šui – ne lietuvių mitologijos dalis, tai tik iliustracija, kad visais laikais, visose kultūrose dalis žmonių sėkmę sieja su bet kuo, bet tik ne su asmeninėmis pastangomis. Tačiau lietuvių kalboje esantis „sėkmės dėl pastangų“ ir „sėkmės dėl atsitiktinumo“ suplakimas iki šiol lietuvių galvose sukuria iliuziją, kad gerovės gali pasiekti kažkokiu kitokiu būdu nei savo pastangomis.
Aišku, iš šios sąvokų painiavos būtų galima išspausti naudos. Jei kiekvienas kvailys gali pasiekti sėkmę, šis sąvokų sumaišymas galėtų būti teigiamas impulsas „imti ir daryti“. Juk turime ir tam tinkančią patarlę „ne šventieji puodus lipdo“ ar „kiekvienas yra savo laimės kalvis“. Deja. Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos 58 proc. lietuvių norėtų būti verslininkais, o ne samdomais darbuotojais. Tačiau tik 37 proc. planuoja kažką dėl to daryti.
Taigi. Per šventes nelinkėkime vieni kitiems sėkmės. Geriau linkėkime užsidegimo, energijos ir rezultatų. Linkėkime ne „sėkmingų“, o „rezultatyvių“ metų. Vietoje aitvarų ir feng-šui geriau pasikliaukime savo jėgomis ir pasiekime rezultato. Nežinau, ar išsipildys, bet toks palinkėjimas bent jau nejauks proto.
Žilvinas Šilėnas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
