Nebus nei „budinčių“ parduotuvių, nei didelių prekybos centrų, nei „Ikiukų“ nei „vieno X“ „maximų“. Visos jos bus uždarytos. Visų prekių, kurių jums prireiks nuo gruodžio 23 vakaro iki gruodžio 27 ryto, privalėsite ieškoti šiems tinklams nepriklausančiose parduotuvėse. Galbūt pagelbės degalinės.
Pagal dabartinį įstatymo projektą, bus draudžiama dirbti per šias 15 dienų: Gegužės 1-ąją, Motinos dieną, Tėvo dieną, Jonines, Liepos 6-ąją, Žolinę, Vėlines, Gruodžio 24-tąją, Gruodžio 25-ąją ir 26-ąją, Sausio 1-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir abi Velykų dienas.
Galite atlikti eksperimentą. Susidarykite pirkinių sąrašą, ir pabandykite įsivardinti, kokioje parduotuvėje, nepriklausančioje šiems prekybos tinklams, reikės apsilankyti. Jei norite labiau įsijausti į prasčiau gyvenančių žmonių vaidmenį, atlikite tai be automobilio.
Įstatymo projektas įvardija vienintelę, ir, ko gero, sąžiningiausią priežastį. Keturias tinklų parduotuves reikia uždaryti tam, kad žmonės pirktų mažose parduotuvėse.
Pasitąsykite su pirkinių krepšiais iš vienos parduotuvės į kitą pačiame viduržiemyje, spaudžiant šalčiui, ar sningant. Įsivaizduokite, jei visi šventiniai pirkėjai būtų suvaryti į „mažąsias parduotuves”. Turėsime eiles kaip sovietmečiu.
Kodėl?
Įstatymo projektas įvardija vienintelę, ir, ko gero, sąžiningiausią priežastį. Keturias tinklų parduotuves reikia uždaryti tam, kad žmonės pirktų mažose parduotuvėse. Tai prieštarauja visiems teisinės valstybės principams: nuo lygiateisiškumo iki proporcingumo. Liūdna, kai įstatymų leidėjai per 25 metus dar neįsisąmonino, kad negalima žmonių gyvenimo reguliuoti pagal savo užgaidas.
Jei esate sąžiningai susirūpinę darbuotojų galimybe šventes praleisti su šeima, atsakykite sau į paprastą klausimą. Kodėl tada pasisakote už tai, kad nedirbtų tik didžiųjų tinklų parduotuvės? Kuo jūsų vertybių sistemoje žmogus ,dirbantis ne šiems tinklams priklausančioje parduotuvėje, yra kitoks?
Jei sakote, kad neturi dirbti nei viena parduotuvė, atsakykite sau, kuo nusikalto pirkėjas, kuris dėl to, kad daug ir ilgai dirba, nespėjo apsipirkti prieš šventes. Kuo jis nusikalto, jei tiesiog kažką užmiršo?
Galiausiai, o kaip su visais kitais žmonėmis, dirbančiais per šventes? Arba kaip su tais, kurie nešvenčia gegužės 1-osios? Kodėl toleruojate darbą taksistų, barmenų, dainininkų, degalinių darbuotojų? Jau nekalbant apie policiją, gydytojus ir panašias struktūras.
Jei jūsų argumentas tas, kad „barmenai ir taksistai per šventes daugiau uždirba“, tai čia jau nebe „šeimos vertybių“, o kainos argumentas, t.y., kiek daugiau reikia mokėti už darbą per šventes.
Kaip yra Švedijoje?
Kitas argumentas – „taip yra Švedijoje“. Ar tikrai? Pasižiūrėkime. Švedija prieš keletą metų liberalizavo įstatymus ir panaikino daugybę apribojimų.
Prieš dideles parduotuves nukreiptą politiką vykdė Vokietijos nacionalsocialistų partija prieš Antrąjį pasaulį karą. „Amerikonėjimą“ ir „vartotojiškumą“ smerkė ne ką prasčiau nei jūs XXI amžiuje.
Švedijoje beveik nebeliko apribojimų, kada galima prekiauti. Esminis ribojimas, kad darbuotojai nedirbtų daugiau nei numatyta darbo įstatymuose. Bet tai visiškai normalu, tokie pat apribojimai yra ir pas mus. 40 valandų darbo savaitės niekas dar nepanaikino. Tam parduotuvėse ir sudarinėjami darbo grafikai, darbuotojai keičiasi ir pan.
Paprastai tariant, jei Švedijoje kažkurią dieną kažkuri parduotuvė yra uždaryta, tai dar nereiškia, kad jai draudžiama dirbti. Gali būti, kad jai dirbti paprasčiausiai neapsimoka. Sprendžia pati parduotuvė ar tinklas. Tas pats vyksta ir Lietuvoje – kai kurios parduotuvės per šventes irgi nedirba. Ne todėl, kad neleidžiama, o todėl, kad neapsimoka.
Žinoma, yra keletas šalių, kur yra draudžiama prekiauti per šventes. Bet tokios šalys kaip Vokietija nėra Europos atspindys, greičiau išimtis. O jei manote, kad neleisti dirbti didelėms parduotuvėms yra modernumo ar XXI amžiaus ženklas, turiu jus nuliūdinti. Dar iki jūsų apie tai šnekėjo, ir prieš dideles parduotuves nukreiptą politiką vykdė Vokietijos nacionalsocialistų partija prieš Antrąjį pasaulį karą. „Amerikonėjimą“ ir „vartotojiškumą“ smerkė ne ką prasčiau nei jūs XXI amžiuje.
Niekam nenaudinga
Šis draudimas yra niekam nenaudingas. Nenaudingas jis visų pirma didžiajai daliai žmonių – pirkėjams.
Iš mūsų atimama galimybė apsipirkti tada, kada norime mes. Finansinės naudos neatneš jis ir parduotuvių darbuotojams – jei nedirbsi, tai ir neuždirbsi. Nenaudingas jis parduotuvėms. Kuo tiekėjams ar ūkininkams bus geriau, jei parduotuvės bus uždarytos 15 dienų?
Todėl šį įstatyminį nesusipratimą reikia kuo greičiau mesti lauk. Kad netyčia nenutiktų taip, kad vietoje šventinių pietų teks stumdytis eilėse prie mėsos.
Žilvinas Šilėnas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas
