O pasiūlymų dėl MMA kėlimo yra įvairių. Kai kurie valdžios atstovai turbūt galvoja kažką panašaus į „pradžiai didiname 100 litu, nes 1100 litų yra lygūs 320 eurų, o vėliau – pažiūrėsime“. Kodėl 100 litų? Nes 320 eurų yra gražus skaičius? Siekti, kad žmonės uždirbtų daugiau, reikia. Tačiau MMA didinimas, motyvuojant skaičiaus grožiu, tiksliai iliustruoja tiek MMA dydžio, tiek MMA didinimo argumentacijos trūkumus.
Pirma, klaidina arba netiesą kalba tie, kurie sako, kad MMA gauna ketvirtadalis žmonių. 2013 metų statistikos duomenimis, apie 10 proc. dirbančių pilną darbo dieną uždirbo iki 1000 litų. Jei kas nors nori priskaičiuoti ir dirbančius, pvz., pusę etato, tai yra netinkama. Jei dirbi pusę darbo dienos ir uždirbi 1000 litų, tai tu uždirbi dvigubai daugiau nei MMA.
MMA didinimas, motyvuojant skaičiaus grožiu, tiksliai iliustruoja tiek MMA dydžio, tiek MMA didinimo argumentacijos trūkumus.
Tačiau tikėtina, kad realybėje MMA uždirba net mažiau nei dešimtadalis dirbančiųjų. Taip yra dėl to, kad dalis žmonių, oficialiai deklaruojančių mažas pajamas, uždirba 1000 litų plius „vokelį“ (t. y. dalį atlyginimo nelegaliai). Tai reikštų, kad žemi atlyginimai statistikoje atrodo žemesni, nei yra iš tikrųjų.
Antra, jei MMA norima didinti neva dėl to, kad įvedus eurą augs kainos, tuomet turime dvi problemas.
Toks scenarijus niekaip nesiderina su valdžios deklaruojama pozicija, kad įvedus eurą kainos nedidės ir net negalės didėti. Atvirkščiai – kainos augtų būtent dėl padidintos MMA. Juk MMA reiškia ne ką kitą, o išaugusias kiekvienos prekės gamybos ar paslaugos teikimo sąnaudas. Ir tos sąnaudos būtų perkeltos ant vartotojų pečių. Tad jei įvedus eurą kainos augs, tai dėl padidintos MMA, o ne dėl euro įvedimu „piktnaudžiaujančio“ privataus sektoriaus.
Tiesa, reikia patikslinti, kad didžiajai daliai įmonių MMA didinimas neturės didesnio poveikio. Didelėse, kapitalui intensyviose įmonėse darbuotojai jau seniai uždirba daug daugiau nei 1000 Lt. Tačiau rajonuose, mažesnėse, darbui imlesnėse įmonėse dar vienas MMA didinimas sukeltų neigiamų pasekmių.
Trečia, politikai nuolat kartoja, kad didėja darbo našumas, tad laikas didinti MMA. Taip, vidutinis našumas didėja, bet lygiai taip pat didėja ir vidutinis atlyginimas.
2012–2012 metais vidutinis vienos dirbtos valandos našumas išaugo apie 4,5 proc., o vidutinis atlyginimas 5 proc. Bet tai nereiškia, kad visi darbuotojai dirbo 4,5 proc. našiau, ar kad visi darbuotojai uždirbo 5 proc. daugiau.
Našumo ir atlyginimų augimas vyksta informacijos ir gamybos sektoriuose. Ten, kur žmonės jau seniai uždirba daugiau nei MMA.
Smulkių įmonių, rajonuose dirbančių įmonių ir bedarbių, t. y. visų tų, kam MMA didinimas turės didžiausią neigiamą įtaką niekas net neklausė.
Ketvirta, prisiminkime, kas buvo kalbama prieš kelis metus diskutuojant dėl MMA kėlimo ir Darbo kodekso modernizavimo. Buvo sakoma, kad modernizuojant DK, reikia kelti MMA.
Ką turime šiandien? Ketvirtadaliu didesnę MMA ir tą patį Darbo kodeksą. Kelių smulkmenų pakeitimo nereikia vadinti lankstesniais darbo santykiais, nes nieko panašaus neįvyko. Pagal tai, kiek modernizuotas darbo kodeksas MMA reikėtų kelti gal kokia dvidešimtine, ne daugiau.
Pabaigai, ir svarbiausia, kuriamas vaizdinys, neva darbdaviai ir darbuotojai sutaria dėl MMA kėlimo. Net jei dėl to ir būtų vienareikšmiškai susitarta Trišalėje taryboje, tai reikštų, kad susitarė 5–8 procentus dirbančiųjų atstovaujantys „atstovautojai“ ir stambesnio verslo organizacijų atstovai. Smulkių įmonių, rajonuose dirbančių įmonių ir bedarbių, t. y. visų tų, kam MMA didinimas turės didžiausią neigiamą įtaką niekas net neklausė.
Visi sutiks ir nesiginčys, kad 1000 litų nėra dideli pinigai. Visi norėtų, kad mažai uždirbantys uždirbtų daugiau. Ir tam yra puikių būdų net ir be MMA kėlimo. Pavyzdžiui, užtektų gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinti minimalaus atlyginimo ir uždarbis „į rankas“ jau padidėtų 65 litais.
Žilvinas Šilėnas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas
