Didėjant žmonių finansiniam išprusimui ir nuo 2019 įsigaliojus „Sodros“ įmokų sujungimui, pagaliau niekas nebegali sakyti, kad žmogus apmokestinamas tik 15 proc., ar, kad „Sodros“ įmokas moka ne darbuotojas, o darbdavys. Pagaliau darbo sutartis ir atlyginimo lapelis nebeslepia tikrosios mokesčių naštos.
Bet be GPM, „Sodros“ ir sveikatos draudimų įmokų egzistuoja ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Dar daugiau – jis yra didžiausias mokestis ta prasme, kad mokėdami PVM, mokesčių mokėtojai į biudžetą suneša daugiau nei mokėdami GPM ar „Sodros“ įmokas.
Nors pirkdami kasdienius pirkinius, PVM mes esame linkę ignoruoti, perkant brangesnius dalykus, kasos čekyje išspausdintas PVM sukelia įvairių minčių. Pirkau dviratį už maždaug 200 eurų, apie 35 eurus „nuėjo“ vien PVM. Už perkant televizorių priskaičiuotą PVM išeitų dar ir dulkių siurblys. Kai imi paskolą automobiliui ir supranti, kad vien PVM sumokėsi apie 2000 eurų, ranka pati tiesiasi link telefono – tik pasiskųsti, gaila, nėra kam.
Net itin retos iniciatyvos mažinti PVM kyla ne iš rūpesčio mokesčių mokėtojais.
Aš jau net nekalbu apie atvejus, kuomet PVM yra apmokestinami... mokesčiai. Jei perkate benziną, benzino akcizas irgi yra apmokestintas PVM. Jei naudojate elektros energiją, PVM apmokestinamas ir elektros energijos akcizas, ir VIAP‘as. Valdžia padidina akcizą alui? Nuo padidinto akcizo skaičiuojasi ir papildomas PVM.
Pikčiausia, kad daiktus perkant iš atlyginimo, jau vieną kartą apmokestinti pinigai yra apmokestinami dar kartą.
Jei jūsų darbo sutartyje yra nurodyta, kad jūs uždirbate 1000 eurų, atskaičiavus apie 350 eurų už GPM, „Sodrą“, sveikatos draudimą ir t. t. jums „į rankas“ išmokama tik apie 650 eurų. Jei tuos 650 išleidžiate vartojimui, tai apie 110 nueina vien PVM. Reiškia, iš jūsų išleistų 650 eurų, prekių jūs nusipirkote tik už 540 eurų. Vadinasi, iš tikro jūsų atlyginimas buvo apmokestintas ne 35 proc., visais 46 proc. O jei dar pridėtume akcizines prekes, paaiškėtų kad iš jūsų uždirbto 1000 eurų, pusė šios sumos nuėjo mokesčiams, o kita pusė liko – jums. Ar net blogiau.
Dar daugiau, PVM yra klastingas. Biudžetas pelnosi iš kainų augimo. Jei prieš metus duona kainavo eurą, tai 17 centų kainos buvo PVM. Jei dabar duona kainuoja 1,20 euro, joje jau yra 21 centas PVM. Duona ta pati, PVM 4 centais daugiau. Kiekvieną dieną, su kiekvienu mokėjimo kasos pyptelėjimu.
Tai atsispindi ir skaičiuose. Štai 2007 metais vidutinis gyventojas per mėnesį sumokėdavo apie 66 eurus PVM. 2018-ais – jau 118 eurų, t. y. dvigubai daugiau. 2007 iš PVM biudžetas surinkdavo apie 2 milijardus eurų, tai 2019 planuojama 3,8 mlrd., arba beveik dvigubai daugiau.
Net itin retos iniciatyvos mažinti PVM kyla ne iš rūpesčio mokesčių mokėtojais. Prisiminkite, kodėl kartas nuo karto pasiūloma mažinti PVM maistui? Nes žmonės važiuoja į Lenkiją, t. y. suprask, „biudžetas praranda pajamas“. Kodėl vis pasiūlomas lengvatinis PVM daržovėms? Nes reikia padėti vietiniams gamintojams, šiltnamiams pabrango dujos ir t. t. Tačiau dar neteko girdėti siūlymo, kad PVM reikia sumažinti vien dėl to, kad su visuotinai mažesniu PVM mokesčiu mokėtojai galėtų įsigyti daugiau prekių.
Net tie politikai, kurie iš rūpestingos veido išraiškos darosi karjerą Lietuvos ir Europinėse struktūrose vengia PVM klausimo. Geriausiu atveju pasiūlo vieną kitą PVM lengvatą. O būtent jų tariamo rūpesčio objektas – mažiausiai uždirbantieji – visą savo atlyginimą (o kartais ir daugiau) išleidžia prekėms, kurios apmokestintos PVM. Tokiu būdu esamą pajamų nelygybę aukštas PVM tik sustiprina. Todėl keista, kodėl etatiniai kovotojai su nelygybe nesiūlo mažinti PVM?
Dar daugiau, jei paimtume dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų šeimą, jei abu suaugusieji uždirba 1000 eurų „ant popieriaus“, vien PVM jie sumoka dvigubai daugiau nei gauna „vaiko pinigų“ (o apskritai mokesčių – apie dešimt kartų daugiau).
Pikčiausia, kad daiktus perkant iš atlyginimo, jau vieną kartą apmokestinti pinigai yra apmokestinami dar kartą.
Politikai mėgsta PVM. Kažką perkame kiekvieną dieną, dažniausiai smulkiomis sumomis, tad mažyčiai kasdieniai PVM lyg ir neskauda. Tačiau mėnesio gale nėra jokio skirtumo kaip nukraujuoja jūsų piniginė: ar nuo atlyginimo iš karto nuskaičiuojant, GPM, „Sodrą“ ir sveikatos draudimą, ar po lašelį per kasdienius pirkinius. Primena senovės kinų posakį „Mirtis nuo tūkstančio įpjovimų“.
Valdžia jaučia, kad per PVM yra apmokestinamos „šešėlinės“ pajamos, vokeliai ir pan. Paprastai tariant, jei neįmanoma išgaudyti vokelių, tai manoma, kad bent dalis nesumokėtų mokesčių užgriebiama per PVM.
Suprantu, kad PVM niekas rytoj nepanaikins. Bet dabartinė valdžia, kaip ir prieš tai buvusi, giriasi tuo, kad „taiso buvusių vyriausybių klaidas“, sugrąžina sumažintus atlyginimus ir panašiai. Tai gal jau laikas įvykdyti pažadą ir grąžinti prieškrizinį 18 proc. PVM?
Žilvinas Šilėnas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
