Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.lt). Šie jūsų 5000 eurų kasmet išleidžiami viešajam sektoriui: mokykloms, poliklinikoms, valdininkams, Seimo nariams ir pan.
Turbūt teko nusivilti ne viena paslauga, kurią teikia viešasis sektorius. Eilė pas gydytoją – per ilga? Savivaldybėje bendravo nemandagiai? Įprastai mes esame įpratę, kad klientas – visada teisus. Moki pinigus – gauni paslaugą. Jei pardavėjas nepatiko, savo sunkiai uždirbtus pinigus nešiesi kitur. Viešajame sektoriuje – kitaip. Visų pirma, moki pinigus, bet paslauga nesinaudoji arba negauni tokios, kokios nori? Tavo problemos.
2015 m. valstybė iš žmonių surinko ir paskirstė vidutiniškai po 4500 eurų kiekvienam gyventojui. O net prieš krizę, „geraisiais laikais“ ši suma tesiekė apie 2500 eurų.
Antra, turbūt teko girdėti, kad visas viešojo sektoriaus problemas žadama spręsti pinigais. Žmonės nepatenkinti sveikatos apsauga? „Skirsime daugiau pinigų“. Moksleiviai prastai mokosi? „Didinsime finansavimą švietimui“. Gerai, kad bent jau besiskundžiant prastu valdžios darbu, valdžia nesiūlo pasididinti finansavimo. Logika, aišku, čia labai „įdomi“. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei prasta parduotuvė, kuria klientai yra nepatenkinti, nuspręstų padidinti kainas?
Trečia, nuolatos kalama į galvą, kad viešajam sektoriui pastoviai trūksta pinigų. Bet turbūt net neužsimenama, kad valdžia kiekvienais metais surenka ir išleidžia vis daugiau pinigų. 2015 m. valstybė iš žmonių surinko ir paskirstė vidutiniškai po 4500 eurų kiekvienam gyventojui. O net prieš krizę, „geraisiais laikais“ ši suma tesiekė apie 2500 eurų. Tai reiškia, kad, valdžia kiekvienais metais atsieina vis daugiau. Be to, valdžia brangsta sparčiau nei, pavyzdžiui, kalafiorai, t.y. valdžios išlaidos auga sparčiau nei infliacija.
Galima paklausti – jei valdžia išleidžia daugiau pinigų, ar gaunate geresnes paslaugas? Arba atvirkščiai – jei negaunate geresnių paslaugų, kodėl tada reikia išleisti daugiau jūsų pinigų? Galima sakyti „didėjo pensijos, išmokos“, bet tai nepaaiškina valdžios brangimo. Kiekvienais metais finansavimas didėjo beveik visoms sritims, ne tik pensijoms. Pensininkų irgi truputį daugiau, nes sensta visuomenė, bet per 10 metų Lietuva drastiškai nepaseno. Bedarbių, t.y. žmonių, kuriems reikia išmokų, kiekvienais metais irgi mažėja.
Tai kodėl brangsta valdžia ir viešasis sektorius? Gyventojų sumažėjo, o valdžia nesusitraukė? Iš dalies – taip. Bet yra net blogiau. Valdžios sektorius ne tik kad nesusitraukė, bet dar ir pabrango. O mokesčių mokėtojų – kiekvienais metais bus vis mažiau.
Esminis klausimas, į kurį turi atsakyti visos partijos, nesvarbu – kairiosios ar dešiniosios – kaip efektyvinti viešąjį sektorių taip, kad, pirma, vis mažesnis mokesčių mokėtojų skaičius jį sugebėtų „patempti“, ir antra, kad jis ne tik egzistuotų, bet teiktų aukštos kokybės paslaugas. „Skirsime daugiau pinigų“ – netinkamas atsakymas.
Vienas iš galimų sprendimų – mažiau pinigų pastatams, daugiau žmonėms. 2014 m. ketvirtadalyje šalies mokyklų vienam mokiniui teko daugiau nei 25 kvadratiniai metrai ploto. O tai reiškia pustuščius pastatus, kuriuos reikia šildyti, remontuoti mokesčių mokėtojų pinigais. Efektyvinant infrastruktūrą, t.y. sujungiant pustuštes mokyklas, galima sutaupyti lėšų, ir jas nukreipti atlyginimų didinimui.
Apytiksliai du trečdaliai samdomų darbuotojų dirba privačiame sektoriuje, o trečdalis – valstybės sektoriuje. Ar ne per daug?
Spėju, panašių sprendimų rastume beveik visuose valdžios lygiuose – nuo Darbo biržos iki ministerijų. Iš tiesų, kam ministerijai reikia būti įsikūrusiai Gedimino prospekte? Kad žmonėms būtų sunkiau atvykti ar nerasti, kur pasistatyti automobilio? O gal valdiškos įstaigos įsikūrusios centre – nes taip patogiau joms? Nenustebčiau.
Kitas sprendimas – pripažinti, kad viešajame sektoriuje dirba tiesiog per daug žmonių. Dabar apytiksliai du trečdaliai samdomų darbuotojų dirba privačiame sektoriuje, o trečdalis – valstybės sektoriuje. Ar ne per daug? Juolab, kad mažėjant gyventojų skaičiui ir tobulėjant informacinėms technologijoms galima būtų apsieiti ir su mažiau darbuotojų.
Beje, nenoras mažinti darbuotojų skaičių pastebimas ir savivaldybių lygmeniu. Administracijas mažina ir šiaip jau patys efektyviausi miestai – Vilnius ir Kaunas, kuriuose tūkstančiui gyventojų teko atitinkamai po 1,6 ir 2,4 užimtų pareigybių. O, pavyzdžiui, Pagėgiuose šis skaičius siekė 18, Ignalinoje – 15. Pasiteisinimas „nereikia rajono lyginti su didmiesčiu“ čia netinka. Kauno rajone 1000 gyventojų aptarnauja mažiau kaip 4 savivaldybės administracijos darbuotojai, Marijampolės, Jonavos – mažiau kaip 5.
Ilgalaikėje perspektyvoje dirbančiųjų viešajame sektoriuje skaičių reikėtų sumažinti. Reikia juos perkvalifikuoti ir sudaryti sąlygas įsidarbinti privačiame sektoriuje. Priešingu atveju gresia situacija, kuomet viešajame sektoriuje turėsime daug žmonių, o privačiame – nedaug. Tai iš ko tada surinksime mokesčius viešojo sektoriaus atlyginimams?
Valdžia brangsta ir nemažėja. Kiekvienais metais „skiriama daugiau pinigų“, bet tai problemos nesprendžia. Amžinai tai tęstis negali, nes galiausiai pritrūks mokesčių mokėtojų. Taupyti reikės. Bet nuo valdžios toliaregiškumo ir ryžtingumo priklausys, ar mes turėsime efektyvumą ir persitvarkymą, ar Graikijos variantą.
Žilvinas Šilėnas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas