O kaip sureaguotumėte, jei Vyriausybė pareikštų, kad jos antrų metų buvimo valdžioje proga, kiekvienas Lietuvos pilietis gaus po šimtą eurų dovanų? Gali būti, kad dažnas mokesčių nustekentas pilietis nuoširdžiai apsidžiaugtų ir net nesusimąstytų, kad tas 100 eurų dovanų yra ištraukti iš jo paties kišenės. Tačiau, tikiuosi, kad rastųsi ir tokių, kurie pasakytų, kad taip negalima.
O kaip sureaguotumėte, jei Vyriausybė pradėtų dalinti dovanų čekius apsipirkimui? Šis klausimas, deja, nėra hipotetinis „kas būtų jeigu...“, nes būtent tai, panašu, siūlo Vyriausybė. Dalinti „vaučerius“ – talonus, apsipirkti valstybės įvardintose parduotuvėse. Ir nors pasiūlymo detalės, kaip jau tapo įprasta, skendi migloje, atrodo, kad už gautus vaučerius – talonus bus galima nusipirkti tam tikras prekes ir tik smulkiose, mažose parduotuvėse. Vėlgi, ar vaučeriai – talonai bus dalinami už dyką, ar 10 eurų vertės vaučerį galės įsigyti už 8 eurus (o skirtumą dengs valdžia iš mokesčių mokėtojų pinigų) yra nereikšmingos detalės.
Šis pasiūlymas yra kritikuotinas keliais lygiais. Pirma, jei vaučerius – talonus laikyti socialinės paramos rūšimi, tuomet juos gauti turėtų tik tie, kas iš tiesų yra neturtingi, t.y. neturi pajamų ir turto. Bet Lietuvoje jau veikia socialinės paramos mechanizmas. Kam išradinėti naują sistemą, vietoje to, kad tiesiog padidintų esamosios finansavimą? Ir atvirkščiai, jei vaučerius – talonus gaus ar galės įsigyti visi, t.y. ir tie kam reikia, ir tie, kam nereikia, tai kuo tada tai skiriasi nuo situacijos, aprašytos antroje pastraipoje? T.y. valstiečių buvimo valdžioje proga – visiems dovanų?
Pinigus skaičiuojančios šeimos perka kur pigiau, o ne kur patogiau politikams.
Antra, jei vaučeriai – talonai būtų socialinė parama, kurią gautų tik nepasiturintys, kodėl ta parama yra duodama talonais, o ne pinigais? Juk kas jau kas, o būtent mažai pinigų turinčios šeimos efektyviausiai panaudotų būtent pinigus, o ne vaučerius – talonus. Pinigus skaičiuojančios šeimos perka kur pigiau, o ne kur patogiau politikams. Tiesą pasakius, duoti vaučerį – kuponą ir varyti šeimą į brangesnę parduotuvę yra paramos parodija.
Dar daugiau, jei šitie vaučeriai – talonai būtų socialinės paramos dalis, tuomet kokią teisę valdžia turi spręsti, kur socialinės paramos gavėjui tą paramą išleisti. Gi parama mokama iš mokesčių mokėtojų pinigų, o ne iš valdžios kišenių. Įsivaizduokite, visą gyvenimą mokėjote nedarbo draudimą, dabar laikinai gaunate pašalpą, bet dalį tos paramos jums išmokės talonais? Kas toliau? Dėl to, kad pensijos mokamos iš „Sodros“, visiems pensininkams irgi lieps eiti į mažas parduotuves?
Jei vaučeriai – talonai yra tiesiog dovana, tai visiems reikėtų labai rimtai pagalvoti. Pirma, dovanos mokesčių mokėtojams yra apmokamos iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų. Skirtumas tik tas, kad ką daryti su savo pinigais žmonės sprendžia patys, o dovanų atveju – sprendžia valdžia.
Antra, tai sukuria labai pavojingus precedentus ateičiai. Piktinotės, kad anksčiau viena su darbu susijusi partija rengdavo vaišes rinkėjams po susitikimo kultūros namuose? Kad rinkėjus viliodavo dešra? Dabar judama link masinių vaišių. Ir net ne už privačius, o už mūsų visų pinigus. Matyt, valdžia mus laiko varguoliais, kuriuos galima papirkti dešra. Ir dar labai neprotingais varguoliais, kurie nesupras, kad už vaišes susimokėsime mes patys.
Trečia, klausimai, ar vaučeriai – talonai padės smulkiajam verslui yra ne tos svarbos klausimas. Esminis dalykas yra, kad valdžia dalina dovanas. O kas iš to proceso turės materialinės naudos – gamintojai ar pardavėjai – yra nereikšmingas.
Duoti vaučerį – kuponą ir varyti šeimą į brangesnę parduotuvę yra paramos parodija.
Bet jei yra parduotuvių susižavėjusių vaučerių – kuponų idėja, prisiminkite, ką reiškia „Trojos arklys“. Visos valdžios dovanos ateina su papildomomis sąlygomis. Jei esate parduotuvės savininkas ir šiandien džiaugiatės vaučeriais – talonais, rytoj valdžia gali pareikšti, kad jei jau jūs uždirbate iš valdžios gerumo, t. y. vaučerių – kuponų, valdžia turi teisę jums nurodyti, iš kokių tiekėjų imti prekes. Arba, kad jums draudžiama dirbti sekmadieniais. Arba, kad jūsų atlyginimai privalo viršyti šalies vidurkį. Arba įdarbinti galite tik profsąjungų narius.
Žinant Sveikatos apsaugos ministeriją, nenustebčiau, kad po metų gimtų idėja (jei dar nėra gimusi), kad visoms parduotuvėms, kurios priima vaučerius – talonus, draudžiama pardavinėti tabaką, alkoholį, čipsus ar saldžias bandeles. Patikslinsiu – ne tabaką ir alkoholį už talonus (to ir dabar 100 proc. neleis), bet tabaką ir alkoholį apskritai. Įsileidus lapę į vištidę ar valdžią į parduotuvę – jų fantazijos nebesustabdysi.
Žilvinas Šilėnas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
