Palyginkime kiek skiriama lėšų šių įmonių administravimo funkcijoms užtikrinti. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudos paskirstomos taip: 25,86 Eur/t sudarys VASA administravimo sąnaudos ir 3,13 Eur/t – UAB „VAATC“ administravimo sąnaudos. Taigi, tik dvi funkcijas atliekančios savivaldybės įmonės VASA administracinės sąnaudos net 8 kartus didesnės, nors ši įmonė apskritai nereikalinga ir tik stipriai auginanti atliekų tonos sutvarkymo kainą.
Palyginus ir su Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru, kur rinkliavos skaičiavimo ir atliekų vežėjų kontrolės sąnaudos sudaro 5,74 Eur/t, aiškiai matosi Vilniuje išpūstos sąnaudos, nors ten rinkliava skaičiuojama ne tik visam Šiaulių miestui, bet ir dar dviem regiono rajonams, o atliekų vėžėjai kontroliuojami visose septyniose regiono savivaldybėse. Kad VASA neefektyvi ir nereikalinga įmonė dar ne taip seniai pripažino ir valdančioji miestą dauguma, kurios veiklos programoje dar 2019 m. aiškiai įrašyta, jog VASA bus likviduojama, tačiau politikai viešai deklaruotus pažadus pamiršo ir toliau beatodairiškai didina VASA biudžetą.
Trečiadienį miesto taryboje bus tvirtinama nauja atliekų tonos sutvarkymo kaina. Kaip rašoma aiškinamajame rašte – bendra vienos tonos sutvarkymo kaina didės nuo 160 iki 168 Eur/t. Nepaisant, jog praėjusiais metais atliekų tvarkymo kaina jau buvo padidinta net 38% (prieš tai buvo 116 Eur/t), ji vėl didinama dar 5 % ir šiais metais kainos augimas išskirtinai tik dėl VASA užgaidų, nes įmonės biudžetas didinamas 35%.
Vien informacinių technologijų (IT) įrangos, serverių, programų atnaujinimui numatoma skirti papildomai net 681 000 eurų.
Pučiami atlyginimai (vien naujos vadovės alga nepriklausomai nuo veiklos rezultatų be priedų sieks 5 800 eurų), samdomas skambučiu centras už 60 000 Eur, steigiami papildomi etatai, naujai programinei įrangai suplanuota 306 000 Eur, kad, neva, būtų galimybės skaičiuoti gyventojams kintamą dalį pagal atliekų svorį, nors tai žadama kiekvienais metais ir vis nuo naujų metų, dar 275 000 Eur planuojama skirti serverinės atnaujinimui. Taigi, vien informacinių technologijų (IT) įrangos, serverių, programų atnaujinimui numatoma skirti papildomai net 681 000 eurų.
Atrodo lyg kurtume kibernetinį šiukšlių saugumo centrą... Motyvuojama, kad tokia suma reikalinga todėl, jog 5 metus įranga nebuvo atnaujinama, tačiau tai netiesa, kadangi pažiūrėjus audito ataskaitas matosi, jog į IT sritį nuo 2016 m. palaipsniui jau investuota 933747 eurų. Taigi, su planuojamomis papildomomis investicijomis vien investicijos į informacines technologijas sudarys jau net 1 614 747 eurus. Pasakiški skaičiai.
Kai Vilniaus mero paklausi, ar ne per stipriai užsimota su VASA poreikiu tenkinimu vilniečių pinigais, tai atsakoma, kad tai daroma dėl geresnės tvarkos mieste. Suprantama, kad tvarka reikalinga, bet jos, deja, vis dar nėra, nors VASA biudžetai kiekvienais metais pučiasi. Jei tas pačias funkcijas uždarę VASA perduotume VAATC, jie turėdami ilgametę patirtį neabejotinai tai geriau atliktų už papildomai skirtus 6 eurus už toną ir tokiu būdu būtų sutaupoma apie 20 eurų nuo kiekvienos tonos. O vertinant sumine išraiška būtų sutaupyta labai didelė suma. Tai ne kartą yra patvirtinęs ir VAATC vadovas, tačiau Vilniaus vadovai kurti.
Suprantama, kad tvarka reikalinga, bet jos, deja, vis dar nėra, nors VASA biudžetai kiekvienais metais pučiasi.
Įvertinus dar praėjusiais metais neskaidrių sandėrių pasekmėje net 2,5 karto padidėjusias atliekų vežimo kainas ir pridėjus tų pačių vežėjų priežiūros, kurią atlieka VASA, kainą, nesunkiai suskaičiuoji, kad beveik pusę atliekų tvarkymo kainos sudaro atliekų vežimo sąnaudos, o kai pridedi dar beveik trečdalį atliekų tvarkymo kainos sudarančius mokėjimus už MBA (Mechaninio-biologinio rūšiavimo gamyklos) vykdomą atliekų apdorojimą, kuriuose jas valdantys verslininkai didesne dalimi imituoja veiklą, nei sukuria rezultatą, tai nesudėtinga suprasti kokia yra neracionali atliekų tvarkymo grandinės kaina.
Visi supranta, kad už paslaugą mokėti reikia, bet taip pat daugelis supranta, kad kaina gyventojams nėra sąžininga. Kaip ir nėra teisingas Vilniuje pasirinktas gyventojų apmokestinimo būdas, kai realiai mokama ne pagal tai, kiek gyventojų atliekas kaupia, o tiesiog pagal turimos nuosavybės plotą, tad kalbėti apie principo „teršėjas moka“ teisingą įgyvendinimą Vilniuje net nėra pagrindo.
Sutinku, kad siekiant tvarkos mieste, reikia investuoti, tačiau turėtų būti ir ribos, nes, kitu atveju, gal skirkime VASA poreikiams ne papildomą milijoną, kaip šiuo metu planuojama, bet papildomą milijardą. Tegu priima dar šimtus darbuotojų, nuperka tonas šveitimo priemonių, šepetukų ir kas dieną plauna plyteles, šveičia konteinerius, blizgina kelius paskui pravažiuojančias atliekų surinkimo mašinas ir pan.
Visi supranta, kad už paslaugą mokėti reikia, bet taip pat daugelis supranta, kad kaina gyventojams nėra sąžininga.
Miestas blizgės kaip šeicho rūmai, tik ar vilniečiai bus patenkinti kaina? Todėl būtinas balansas, nes akivaizdu, jog ne vien papildomai finansuojant galima tikėtis geresnės tvarkos mieste. Gera vadyba bei griežta kontrolė nemažiau svarbu.
Racionalios investicijos į atliekų tvarkymo sistemos gerinimą, ypatingai orientuotos į didėjančius aplinkosauginius reikalavimus, svarbios ir būtinos, bet VASA yra nereikalinga ir perteklinė įmonė ryjanti vilniečių pinigus ir, kaip rodo finansavimo tendencijos, rysianti juos vis labiau.
Manau, laikas būtų sustoti ir nutraukti tokį neatsakingą pinigų švaistymą eliminuojant šią perteklinę įmonę iš grandinės, jos vykdomas funkcijas perduodant VAATC. Trečiadienio miesto tarybos posėdyje toks mūsų frakcijos parengtas sprendimo projektas bus pateiktas.
Būtinas balansas, nes akivaizdu, jog ne vien papildomai finansuojant galima tikėtis geresnės tvarkos mieste.
Šiuo kartu nebesiplėsiu, bet atliekų tvarkymo grandinėje apskritai dar daug neskaidrios veiklos, didelės korupcinės rizikos, prisisiurbusio neskaidraus verslo, kuris be skrupulų primityviausiomis schemomis siurbia iš gyventojų pinigus.
Reiktų visiems dirbantiems šiame sudėtingame sektoriuje susitelkti ir imtis tinkamų priemonių skaidrinant sistemą, nes, kitu atveju, atliekų tvarkymo kainos ir toliau tik didės. Labai tikiuosi, kad naujas Aplinkos ministras imsis būtinų, ryžtingų priemonių ne tik tobulinančių, bet ir skaidrinančių atliekų tvarkymą.
Žilvinas Šilgalis yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.
