Tačiau pristatydamas praėjusių metų miesto Tarybos veiklos ataskaitą dabartinis meras viešai pripažino, kad Vilniaus miesto skola lyginant su praėjusiais metais padidėjo 7 milijonais eurų, o pradelstos skolos išaugo 31 milijonu.
Kaip rodo Finansų ministerijos duomenys, Vilniuje nuo praėjusių metų kovo iki 2016-ųjų kovo 1 dienos beveik trečdaliu padidėjo pradelsti įsiskolinimai įmonėms ir rangovams už teikiamas paslaugas ir prekes – prieš metus pradelstos skolos sudarė 79, 1 milijono eurų, 2016 metais ši suma išaugo iki 110,7 milijono eurų. Pradelstos skolos padidėjo 31,6 milijono eurų.
R.Šimašius su komanda, žinodami, kaip sudaromas savivaldybės biudžetas ir kas už jį atsakingas, rinkimų kampanijos metu spekuliavo šia tema. Ir šiandien matome rezultatą.
Ypač grėsminga aplinkybė ta, kad miestas neįgyvendina jokių projektų – skola didėja net nieko neveikiant.
Skolos didėja, nors R.Šimašius visus metus dalino pažadus jas sumažinti, imtis restruktūrizavimo bei efektyvesnio valdymo. Skola auga net nepaisant to, kad praėję metai sostinei finansiškai buvo dėkingi – miestas gavo 15,0 proc., tai yra 22,4 milijono eurų viršplaninių pajamų. Prielaidas gauti papildomų pajamų sudarė 2014 metų miesto savivaldybės Tarybos sprendimai, kurie padidino Nekilnojamojo turto, Žemės mokesčius Vilniuje, taip pat išaugusios Gyventojų pajamų mokesčio pajamos, nes sostinėje padaugėjo gerai apmokamų darbo vietų.
Vaisius subrandino ir buvusios miesto Tarybos kryptinga strateginio planavimo politika, aktyvumas pritraukiant užsienio investicijas bei darbas su „Investuok Lietuva“. Konstitucinio Teismo sprendimas privertė Vyriausybę teikti Seimui gerokai padidintą Vilniui miesto savivaldybės 2016-ųjų biudžetą, kuris didėjo 20,6 proc., tai yra 51, 4 milijono eurų. Ko ir siekėme visą praėjusią kadenciją.
Deja, nepaisant reikšmingai augusio Vilniaus miesto biudžeto, dabartinė Taryba nusprendė papildomai skolintis 27 milijonus eurų investiciniams projektams finansuoti. Ši paskola nėra skirta ankstesnėms paskoloms refinansuoti, o papildomai didina savivaldybės skolą. Ypač grėsminga aplinkybė ta, kad miestas neįgyvendina jokių projektų – skola didėja net nieko neveikiant.
Vilnius yra sostinė, ji savo idėjomis, iniciatyvomis ir ambicijomis turi būti priekyje. O ką turime dabar? R.Šimašiaus tikslas – lopai kiemuose. Prisiminkime buvusį merą Juozą Imbrasą – jų abiejų retorika šiandien niekuo nesiskiria. R.Šimašiaus pristatyta metinė Vilniuje nuveiktų darbų ataskaita yra tas pats, kas pasigirti, jog kas rytą valaisi dantis, kas ir taip turi būti savaime suprantamas dalykas. Darbai, kuriais giriamasi, – tiesiog kasdieninės miesto higienos klausimas.
O juk Vilnius ne vienerius metus dinamiškai vystėsi ir buvo tikras Lietuvos flagmanas. 2012-aisiais „Financial Times“ leidžiamas „FDI Magazine“ Lietuvos sostinę įvertino kaip vieną didžiausių užsienio investicijų augimą turėjusių regionų, šios srities reitinge Vilnius užėmė 4 vietą pasaulyje, aplenkęs tokius regionus kaip Seulas, Mičiganas, centrinis Tailandas, Alabamos valstija ir kt. Naujienas apie užsienio investicijas skelbiantis kitas „Financial Times“ priedas „FD Magazine“ 2013-aisiais Vilniui skyrė 1-ą vietą Europoje iki 600 tūkstančių gyventojų miestų kategorijoje pagal investicijų pritraukimo efektyvumą.
Jei 2003-aisiais sostinėje sukurta apie 30 proc. šalies BVP, 2014 metais jo dalis padidėjo iki 39 proc.. „Versli Lietuva“ duomenimis, lyginant su 2013 metais, 2014-aisiais individualių įmonių skaičius išaugo 1,8 karto. 2007-2014 metais ES paramos laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendino 119 projektų.
Statistikos departamento duomenimis, darbuotojų skaičius Vilniaus įmonėse 2011 metų pradžioje siekė 303 804, 2015-ųjų pradžioje jų buvo 339 046. 2011-2013 metais Vilniuje organizuoti 859 tarptautiniai renginiai (jų skaičius per tą laiką išaugo 79,7 proc.), renginių apyvarta sudarė beveik 23 milijonus eurų (augo daugiau nei 5 kartus).
Lietuvos sostinės sėkmę sausio 6-ąją savaip patvirtino Lietuvos vyriausybė, nutarimu konstatavusi, jog šalyje yra viso labo du regionai – Vilnius ir likusi Lietuva. Pasirodo, Lietuva po 2021 metų gali prarasti galimybę gauti didesnę Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą, skirtą skirtumams tarp regionų mažinti – Vilnius pagal BVP viršija ES vidurkį ir Lietuvą smarkiai tempia į viršų.
Logiška, kad augant darbo vietų skaičiui, didėjant investicijoms, daugėjant tarptautinių renginių mieste turėjo likti daugiau pinigų, kuriuos galima investuoti siekiant palaikyti dinamišką sostinės raidą. Dabartinio Vilniaus mero pasirinktas veikimo būdas buvo visus raminti, kad skolos mažėja, nors faktai byloja priešingai. Ir svarbiausia – kyla klausimų dėl dabartinės Tarybos bei mero pasirengimo bent neužleisti išsikovotų pozicijų ir nepasmerkti sostinės stagnacijai.
Būtų labai prastai, jei ankstesnių metų įdirbis bei įgyta raidos dinamika dėl neveiklumo būtų išbarstyti – nuslysti į stagnaciją gerokai paprasčiau negu susigrąžinti prarastas pozicijas. Vien nekonkrečios, neįpareigojančios dabartinio Vilniaus mero frazės apie „jauną, gyvą ir sparčiai augantį miestą“, nesiūlant jokios produktyvios vizijos ir energingai neieškant sprendimų, kaip ją įgyvendinti, ne tik stebina, bet ir gresia Lietuvos sostinei stagnacija, kurios tikrai nesinorėtų.
Vilnius juk didžia dalimi atsakingas ir už visos Lietuvos sėkmę.
Žilvinas Šilgalis yra Lietuvos laisvės sąjungos frakcijos Vilniaus miesto taryboje seniūnas
