Norinčių į Lietuvą atvykti ir čia pinigus išleisti baltarusių jau dabar yra apstu. Tačiau jie susiduria su keletu sunkumų – visų pirma, vizų išdavimo sistema. Skaičiuojama, kad jau dabar poreikis vizoms yra du kartus didesnis nei mūsų šalies konsulinės sistemos galimybės. Pagalvokime, kas būtų šiam poreikiui dar labiau išaugus. Tai – pagrindinis butelio kakliukas, stabdantis Baltarusijos vartotojų ekonominio potencialo įsisavinimą.
Turint mintyje, kad Lietuvą per metus aplanko arti pusės milijono svečių iš Baltarusijos, o kiekvienas jų vidutiniškai išleidžia apie 1346 litus, nesunku paskaičiuoti, kad papildomų darbo vietų, reikalingų norint padidinti išduodamų vizų skaičių, įrengimas atsipirktų jau per pusmetį. Ir tai be papildomų srautų, kurie Lietuvą gali užplūsti Baltarusijos premjero mintims apie užsienio prekių ribojimus tapus realybe.
Dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria į Lietuvą atvykti norintys kaimyninės šalies piliečiai – eilės pasienyje. Atrodo juokinga, kai pasiturintys vartotojai, keliaujantys į Vilnių įsigyti prabangos prekių, iki sienos atvyksta autobusu, ją pereina pėsčiomis, ir tada tęsia kelionę į Vilnių kitu transportu. Kryžiaus keliai, sakytume – tačiau tai, tikros realių vartotojų patirtys.
Atrodo juokinga, kai pasiturintys vartotojai, keliaujantys į Vilnių įsigyti prabangos prekių, iki sienos atvyksta autobusu, ją pereina pėsčiomis, ir tada tęsia kelionę į Vilnių kitu transportu.
Ne ką geresnė situacija ir atvykus į Vilnių traukiniu. Dokumentų kontrolė užtrunka ilgai – o sąlygos jos laukti tikrai nėra tinkamos Europos Sąjungai ką tik pirmininkavusiai ir svetingumu besigiriančiai šaliai.
Galbūt dokumentų kontrolę galima būtų atlikti jau traukinyje – taip ne tik taupant keliautojų laiką, bet ir parodant svečiams pagarbą ir svetingumą? Juk emocinė vartotojo patirtis ne mažiau svarbi, nei prekių asortimentas ar kaina.
Manau, kad, vertinant kaimyninės šalies potencialą, galimus pokyčius jos parduotuvių lentynose, reikia jau dabar išsikelti tikslą dvigubai padidinti iš Baltarusijos atvykstančių svečių skaičių. Daugelis problemų aiškios – tereikia noro jas spręsti. Tikiu, kad suvienytos Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijų, Migracijos ir Turizmo departamentų bei turizmo sektoriaus atstovų pastangos šiuos iššūkius įveiktų gan operatyviai.
Žydrė Gavelienė yra Lietuvos turizmo rūmų prezidentė
