Force majeure yra teisės principas, kuris reiškia, kad negalima reikalauti to, kas yra neįmanoma. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad 1) sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad 2) negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
Vyriausybė priėmė draudimus, kurie įsigaliojo nuo kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val. visoje Lietuvos teritorijoje. Vienas iš draudimų – viešojo maitinimosi įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklos draudimas.
Neabejotina, kad visos įstaigos, kurios Vyriausybės nutarimu negali vykdyti veiklos, turi sutartinių įsipareigojimų. Kaip tokios šalys turėtų elgtis, jeigu mano, kad jos gali nevykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl įvykusios force majeure aplinkybės?
Pirma, šalis turi pranešti apie iškilusias bėdas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo kitai šaliai. Jeigu sutartyje nėra numatytas tokio pranešimo konkretus terminas, tai CK numato, kad tai turi būti padaryta per protingą terminą. Force majeure aplinkybe norinti pasinaudoti šalis turėtų veikti nedelsiant.
Antra, įvertinti kaip šalys sutartyje apsibrėžė force majeure aplinkybes. Gali būti, kad sutarties nuostatų pakanka siekiant įrodyti, kad nėra galimybės vykdyti sutartinių įsipareigojimų.
Būtina pažymėti, kad net jeigu Vyriausybės nutarimu nėra uždrausta konkretaus verslo subjekto veikla, šaliai gali nepavykti vykdyti savo įsipareigojimų dėl įvesto karantino.
Tokiu atveju šalis turėtų pasirūpinti gauti force majeure aplinkybes įrodančią pažymą. Šias pažymas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Ši pažyma pati savaime nereiškia, kad šalis būtų atleista nuo įsipareigojimų vykdymo, tačiau ji tikrai padėtų siekiant pagrįsti sutarties vykdymo negalimumą.
Žygimantas Mylė yra advokatų kontoros Ramanauskas ir partneriai advokato padėjėjas.
