Iš apklausos paaiškėjo, kad milijoninę paramą gaudavusios ir bendrovių pirkimui ją leidusios draugijos valdybos nariai apie vykdomus sandėrius beveik nieko neįtarė – jie tiesiog pritardavo į darbotvarkę įtrauktiems klausimams. Valdybos susirinkimai paprastai vykdavo 10 minučių, o kartais ir dar trumpiau.
A.Stašaitis ir S.Pilvelis kaltinami beveik 14 mln. litų iššvaistymu.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad būdamas Lietuvos invalidų sporto draugijos prezidentu A.Stašaitis parengė nusikalstamos veikos planą. Panaudodamas draugijos paramai gautas lėšas jis su kito kaltinamojo – draugijos direktoriaus S.Pilvelio – pagalba iššvaistė draugijos lėšas, pirkdamas draugijos narių ar su jais susijusių asmenų valdomų įmonių akcijas už didesnę nei tikroji jų vertė kainą ir taip iššvaistė draugijos lėšas.
Perkant įmones, permokos siekė nuo kelių šimtų iki kelių milijonų litų.
Liudytojai parodė, kad apie perkamų akcijų vertę ar įmonių veiklą jie nieko nežinojo – buvo sakoma, kad šiose bus darbinami neįgalieji, o joms pradėjus nešti pelną, įmonės galės tapti draugijos pajamų šaltiniu. Šia veikla esą daugiausiai rūpinosi A.Stašaitis.
Jis pats anksčiau žurnalistams yra sakęs, kad ši byla sufabrikuota.
„Pagrindinė problema dėl vertinimo: įmonės akcijas nepriklausomi turto vertintojai įvertino 860 tūkst. litų, kai tuo pačiu tos įmonės turtą, tik pastatą valstybės registras įvertino 15,5 mln. litų. Tas skirtumas tarp turto vertintojų ir faktiškos vertės ir yra iššvaistymo suma“, – po pirmojo posėdžio žurnalistams teigė jis.
S.Pilvelis savo kaltę neigia. A.Stašaitis į šį teismo klausimą ankstesnio posėdžio metu atsakyti atsisakė – teigė pozicijos nespėjęs suderinti su valstybės paskirta advokate.
Kitas teismo posėdis byloje numatytas rugsėjo 26 dieną – į jį planuojama tęsti liudytojų apklausą.
