Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama narkotikų kontrabandos byla, kurioje du lietuviai kaltinami bandymu parsigabenti beveik kilogramą hašišo iš Maroko. Nors įtariami kurjeriai elgėsi mėgėjiškai, jų sėkmę tikriausiai lėmė įžūlumas, kurio tikriausiai nesitikėtų nė vienos šalies pareigūnas.
Rusijos Federacija iš Ispanijos importuoja daržoves ir vaisius, todėl hašišo gabenimui pasirenkami būtent tokie kroviniai.
Dar būdami Maroke jie sudėjo narkotikus į 100 atskirų paketėlių, paslėpė hašišą po drabužiais, priklijuodami juos prie kūno. Pasiruošę skrydžiui, jie niekieno netrukdomi praėjo pro Tanžero oro uosto apsaugą, sėdo į lėktuvą ir išskrido į Madridą.
Įtarimo narkotikų kurjeriai nesukėlė ir Ispanijos oro uoste, iš kurio išskrido į Lietuvą, tačiau nusileidus Vilniaus oro uoste juos pasitiko pareigūnai. Teisėsaugininkai kurjerių rankinėse rado narkotikų kontrabandos krovinį, už kurį vilniečiams gresia ilgi metai nelaisvės.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai neslepia, jog kalbant apie hašišo kontrabandą Marokas yra bene didžiausias jų galvos skausmas.
Anot jų, Lietuvoje pastaraisiais metais sulaikytos tonos hašišo, kuris atgabentas iš šiaurės Afrikos, o vasarį pasienyje su Lenkija buvo sulaikytas Šiaulių įmonės vairuotojas, kurio vilkiko dugne pareigūnai aptiko daugiau nei 300 kg hašišo.
Į Lietuvą atplaukė keltu
LKPB pareigūnas aiškino 15min, jog pasauliniu hašišo centru Marokas laikomas dėl dviejų priežasčių. Šiltas šiaurės Afrikos klimatas sudaro palankias sąlygas kanapių auginimui, o Ispanijos kaimynystė – tiesų kelią į Europą.
Praėjusių metų rugsėjį prie Ispanijos krantų pareigūnai buvo sulaikę 15 tonų hašišo kontrabandą, kurią bulgaras ir olandas plukdė valtele. Anot LKPB, taip narkotikai tik pergabenami iš Maroko į Ispaniją, o Lietuvą jie pasiekia vilkikų priekabose, paslėpti tarp pačių įvairiausių krovinių, arba automobilių slėptuvėse.
„Legalūs kroviniai, kurie naudojami kontrabandai užmaskuoti ar paslėpti, dažniausiai pasirenkami pagal tai, kas iš konkrečios šalies importuojama į šalį, kurios rinkai skirtas gabenamas hašišas. Pavyzdžiui, Rusijos Federacija iš Ispanijos importuoja daržoves ir vaisius, todėl hašišo gabenimui pasirenkami būtent tokie kroviniai“, – sakė LKPB pareigūnas.
Kriminalistas prisiminė atvejį, kai praėjusių metų pradžioje Panevėžyje buvo sulaikyta 320 kilogramų hašišo, kuris buvo paslėptas tarp agurkų.
Šie narkotikai iš Maroko Lietuvą pasiekė per Ispaniją, Prancūziją ir Belgiją, o iš Kylio Vokietijoje kontrabandininkų vilkikas į Klaipėda išplaukė keltu.
„Lietuva yra viena iš tranzitinių valstybių, per kurią hašišas yra gabenamas į Rusijos Federaciją. Tai patvirtina ir Lietuvos teisėsaugos institucijų sulaikomi ir iš neteisėtos apyvartos išimami labai dideli hašišo kiekiai. 2014-aisiais Lietuvoje išimta apie 700 kg, o 2015-aisiais – apie 500 kg hašišo“, – sakė pareigūnas.
Hašišo sostinė
Hašišo Maroke galima įsigyti beveik bet kur. Tačiau narkotikų verslas verda ne šalies didmiesčiuose, o šiauriniame Rifo kalnų masyve, netoli Tanžero, kur yra įsikūręs Šefšaueno miestelis.
Dauguma jį žino kaip „mėlynąjį miestą“, bet vietiniams Šefšauenas garsus ne dėl šviesiai mėlynai nudažytų pastatų sienų, o dėl hašišo.
Oficialiai skelbiama, kad čia gyvena apie 40 tūkst. žmonių, tačiau tikrasis skaičius turėtų būti kur kas mažesnis, kadangi nejudrios gatvės ir žmonių trūkumas jį daro panašesnį į mažą kaimelį.
Anot vietinių, gyventojų skaičių Šefšauene galėjo išpūsti užsieniečiai, kurie prisipirko būsto, kai „mėlynasis miestas“ buvo tapęs populiarus ne tik tarp turistų, bet ir garsenybių.
„Užsieniečiams patinka Šefšauenas jau seniai. Jiems tai hipiška vieta, todėl jie čia atvyksta atsipalaiduoti. Prieš daug metų net buvo atvykęs ir Jimi Hendrixas, ir Bobas Marley“, – sakė Ralis, gyvenantis Šefšauene.
Marokietis neslėpė, kad atvykėlius visuomet traukė ne kas kita, o Rifo kalnų vaisius – marihuana.
Kaip anuomet, taip ir šiandien, marihuanos prekeiviai veikia nelegaliai, kadangi kalnuose taip pat galioja įstatymai. Maroke draudžiama auginti hašišui skirtas kanapes, bet policija į narkotikų verslą žiūri pro pirštus, kadangi vietiniams ūkininkams nėra jokių alternatyvų.
Taip yra dėl to, kadangi kalnuose sunku įsigyti neuolėtų ir didelių žemės plotų. Čia lyja retai, o saulė kaitina be paliovos, todėl daržovių derliaus vos užtenka prasimaitinti patiems ūkininkams. Tuo tarpu kanapių auginimui tokios sąlygos – kuo puikiausios. „Kanapėms reikia daug mažesnio žemės sklypo ir daug mažiau vandens“, – sakė Ralis.
„Ekskursija po kalnus“
Ralis apie narkotikų verslą Rifo kalnuose žino ne iš nuogirdų, o iš patirties, bet kaip ir ūkininkus, taip ir jauną marokietį įstatymai verčia naudotis tam tikra priedanga.
Šefšauene jis skelbiasi organizuojantis „ekskursijas po kalnus“, bet iš tikrųjų atvykėlius marokietis vedžioja po kanapių plantacijas, kurios jiems atima žadą kur kas greičiau nei įspūdingi kalnų vaizdai.
Tikriausiai dėl to marokietis nė kiek nesutriko paprašytas supažindinti su kanapių augintojais, o pakeliui į plantaciją papasakojo plačiau apie narkotikų verslą Šefšauene.
Anot jo, Rifo kalnuose didysis sujudimas prasideda kovo pradžioje. „Kovą mes pradedame sodinti. Jei yra pakankamai lietaus, derlių nuimame rugpjūtį, o žiemą mes kuliame kanapes, kad išeitų hašišas. O tada parduodam“, – sakė Ralis.
Perima užsieniečiai
Tiesa, marokietis pastebėjo, kad pastaraisiais metais kanapių auginimas keitėsi ir nebeprimena to, ką jis regėjo vaikystėje, o darosi panašesnis į gerai sustyguotą verslą.
„Anksčiau jie naudojo tik marokietiškas sėklas, o dabar naudojamos ir meksikietiškos, ir afganistanietiškos, ir visokios kitos. Viskas tik dėl didesnio derliaus“, – sakė Ralis.
Marokietis aiškino, kad tokią inovaciją sugalvojo ne patys ūkininkai, o svetimšaliai narkotikų kontrabandininkai. Daugiausia – ispanai ir italai.
Žemė čia pigi, todėl nusikaltėliai perperka žemę iš vietinių, leidžia ūkininkams gyventi, bet spaudžia juos auginti kur kas daugiau marihuanos, mokėdami jiems tik mažą dalį to, ką jie nusipelnė. O kontrabandininkai susižeria tikrąjį pelną.
Penki kilogramai kanapių
Atvykus į plantaciją Ralio draugas sutiko pademonstruoti, kaip kuliamos kanapės, bet tik su sąlyga, kad nebus rodomas nei jo veidas, nei vardas. Pasak marokiečio, jis baiminosi ne policijos, o tikrųjų plantacijos šeimininkų.
Ūkininkas kaip tik buvo paruošęs apie penkis kilogramus kanapių, skirtų kūlimui, ir gyrėsi, kad marihuana išaugo iš meksikietiškų sėklų. Ruošdamasis jis paėmė platų dubenį, apsupo jį audiniu, ant kurio sudėjo beveik visą marihuaną, ir viską sukišo į didelį plastikinį maišą.
Pasiėmęs į rankas plonyčius pagaliukus jis pradėjo ritmingai kulti marihuaną.
Pasak Ralio, žiemos pradžioje kūlimo aidas girdisi iš tolo, kadangi tuo metu kanapės jau būna pakankamai išdžiūvusios, todėl visi ūkininkai imasi kulti savo derlių.
Po keliolikos minučių marokietis liovėsi darbuotis, ištraukė dubenį iš maišo ir parodė, jog iš didelės krūvos kanapių išėjo vos keli gramai hašišo. Jis paaiškino, jog toks kiekis paprastai būna kuliant pirmąkart, tačiau tai yra aukščiausios kokybės, vadinamasis baltas hašišas.
Marokiečiai baltuoju hašišu vadina tiesiog pirmojo kūlimo produktą, o kiekvienąkart procesas užtrunka vis ilgiau, gaunamas hašišo kiekis iš esmės nesikeičia, bet jo kokybė vis prastėja.
Ralis aiškino, kad didžioji dalis ūkininkų Šefšauene narkotikų nevartoja. „Žmonės geriau parduoda hašišą, kad išgyventų“, – sakė Ralis.
Lietuvoje hašišas neužsibūna
Lietuvių pinigais plantacijos Maroke neišlaikomos. Nepaisant šalyje sulaikomų įspūdingų kiekių afrikietiškos kilmės narkotikų, į Lietuvą atgabentas hašišas šalyje ilgai neužsibūna.
Dažniausiai jis vežamas į Rusiją, o tik nedidelė dalis – į Didžiąją Britaniją ir Skandinaviją. LKPB žiniomis, hašišas nėra toks paklausus Europos Sąjungoje kaip Rytuose, o Lietuvoje hašišas užima vos 2 proc. visos narkotikų rinkos.
„Lietuvoje labiausiais paplitusios kanapės ir amfetamino tipo stimuliuojančios medžiagos. Taip pat metamfetaminas ir heroinas“, – sakė LKPB pareigūnas.
Vis dėlto kriminalistai perspėja, jog kartais narkotikų kontrabandininkais tampa žmonės, kurie nė nenujaučia apie daromą nusikaltimą. Anot jų, per Europą kursuojantys vilkikų vairuotojai gali nežinoti, kad jų vilkike esančiose slėptuvėse – narkotikai.
15min primena, jog hašišo ar bet kokių kitų narkotikų kontrabandininkų laukia ilgi metai nelaisvės. Už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotikų numatyta iki 15 metų kalėjimo, o už jų kontrabandą – iki 10-ies.