Priminsime, kad sausio pabaigoje 15min.lt skaitytojas Evaldas redakciją informavo apie avariją, įvykusią greta Ukmergės.
„Važiuojant keliu Kaunas–Utena (aplinkkeliu per Ukmergę) mane pralenkė šitas „vairuotojas“. Važiavo 100 km/val., jei ne daugiau. Dar gerus 500 metrų važiavo prieš eismą (gerai, kad mašinų nebuvo). Paskutiniame posūkyje, prieš sankryžą (kur kelias į Uteną nusisuka), rikiavosi atgal į savo eismo juostą. Aišku, opeliuko nesuvaldė“, – rašė skaitytojas.
Evaldas redakciją informavo, kad automobiliui apsivertus, jis su kitos mašinos vairuotoju nubėgo iki griovyje atsidūrusio „Opel“.
 |
| 15min.lt skaitytojo Evaldo nuotr./Avarija Šiauriniame Ukmergės aplinkkelyje |
„Atidarėme duris ir ištraukėme aplinkoje sunkiai besiorientuojantį pilietį. Iškviesta greitoji jį išsivežė patikrinti. Matėsi, kad žmogui viskas gerai, jis tik normaliai pasėdėjęs prie stalo. Sulaukėme policijos, parašėme paaiškinimus (aišku, paminėjau, kad „gatavas“ kaip lapas) ir išsiskirstėme savo keliais“, – rašė skaitytojas.
Redakcijai pradėjus domėtis avarijos aplinkybėmis, paaiškėjo, kad policija įformino avariją, tačiau komisariato vadovybė pasigedo duomenų dėl vairuotojo V.O. (gim. 1966 m.) girtumo.
„Man jau pačiam darosi įdomu. Pareikalavau visos įvykio medžiagos. Iš to, ką dabar žinau, mačiau ir girdėjau, man aišku, kad komisariate dar šiandien bus pradėtas tarnybinis patikrinimas. Mūsų pareigūnai gali turėti bėdos“, – 15min.lt žurnalistui sausio 28 d. sakė Ukmergės policijos vadovas Rolandas Kiškis.
Po kelių dienų, siekiant objektyvumo, tyrimas buvo perduotas Vilniaus apskrities VPK. Čia tyrimas buvo tęsiamas nuo vasario 3 d. Tyrimui buvo skirtas mėnuo, kuriam praėjus jis buvo pratęstas dar mėnesiui. Tai padaryta, nes vasario mėnesį susirgo kai kurie žmonės, kuriuos tyrėjam reikėjo apklausti.
Balandį tyrimas buvo baigtas, jo medžiaga perduota Vilniaus apskrities VPK viršininkui Kęstučiui Lančinskui. Penkis policininkus patikrinimo išvadose Vilniaus apskrities policijos vadovui pasiūlyta bausti dėl pažeidimų, padarytų įforminant eismo įvykį.
Paaiškėjo, kad keli pareigūnai yra profsąjungos nariai, todėl buvo nuspręsta nuobaudų klausimą suderinti su profesine sąjunga, kuriai priklauso šie policininkai. Pagal galiojančią tvarką apskrities policijos viršininkas nuobaudas galėjo skirti ir savo nuožiūra. Tačiau tokiu atveju būtų rizikuojama su savo narius ginančios profsąjungos teisininkais susitikti teisme, kur nuobauda būtų ginčijama.
Profsąjunga dėl nuobaudos prieštarauja
Pagaliau Vilniaus apskrities VPK gavo oficialų Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos pareigūnų profesinės sąjungos atsakymą, kuriame rašoma, jog su nuobaudų skyrimu nusižengusiems Ukmergės policininkams profsąjunga nesutinka.
Tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra procedūriniai pažeidimai, kuriuos padarė pareigūnai. Yra ir kitų pažeidimų įrodymų. Faktas tas, kad už tokius pažeidimus pareigūnus reikia bausti. Aš niekada nebaudžiu pareigūnų, kai yra netyčiniai nusižengimai, žmonės gailisi... Suprantu, kad neklysta tik tas, kuris nedirba. Bet kai matosi piktybiniai pažeidimai, tyčiniai pažeidimai, mano pozicija yra griežta.„Profesinės sąjungos komitetas (tai yra renkamasis organas) svarstydamas klausimą dėl tarnybinės nuobaudos pareigūnams skyrimo žiūri, ar tas prašymas yra motyvuotas. Mes remiamės Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimo, kaip tai turi būti daroma, – 15min.lt žurnalistui situaciją komentavo maždaug 1,5 tūkst. narių vienijančios Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos pareigūnų profesinės sąjungos juristas Algimantas Glušauskas. – Prie prašymo skirti tarnybinę nuobaudą turi būti pridėtos ir dokumentų kopijos, įrodančios tarnybinį nusižengimą. Profsąjunga negali nagrinėti nusižengimo esmės. Tačiau Darbo kodekso 33 str. nuostata ir Profesinių sąjungų įstatymo 17 str. nuostata skelbia, kad darbo įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymo nevalstybinę kontrolę atlieka profesinės sąjungos. Vadinasi, profesinė sąjunga turi teisę įsitikinti, jog pareigūnas nebus baudžiamas už dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje, kad visa procedūra atlikta laikantis nustatytos tvarkos, kad nebuvo pažeistos jo, kaip pareigūno, teisės.“
A.Glušauskas teigia, kad profsąjunga negali pasitikėti vien atsiųsta tarnybinio patikrinimo išvada be jokių ją lydinčių dokumentų. Todėl tokiais atvejais visada prašoma pateikti kelių dokumentų kopijas. Tai kopija dokumento, kurio pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, įspėjimo pareigūnui, kad jo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas, kopija ir pareigūno paaiškinimo kopija.
„Štai šitų dokumentų mes prašėme. Mes jų negavome. Kadangi negavome prašomų dokumentų, tai kokia išvada peršasi? Vadinasi, dokumentuose gali būti kažkas ne pareigūnų viršininkų naudai. Tikėti tuo, kas patikrinimo išvadoje surašyta, 100 procentų mes negalime. Mes turime labai karčios patirties, kai išvadoje buvo nurodyta, kad viskas surašyta ir įrodyta vaizdo įrašais. O teisme, kai reikėjo vaizdo įrašus peržiūrėti, viskas nepasitvirtino. Juk gyvename teisinėje valstybėje. Mums reikia įsitikinti, kad viskas teisėta“, – sakė profsąjungos juristas.
Pasak A.Glušausko, profsąjungos sprendimą, ar leisti bausti tarnybiniu prasižengimu įtariamą pareigūną, priima apie trisdešimt žmonių balsuodami.
Vilniaus policija profsąjungos sprendimą žada skųsti teisme
Vilniaus apskrities VPK viršininkas Kęstutis Lančinskas sako, kad jis mato pagrindą bausti penkis policininkus, nesugebėjusius tinkamai įforminti avarijos.
„Profsąjunga dėsto savo argumentus. Įdomūs tie argumentai. Bet mes jau apsisprendėme, kad eisime į teismą. Mes su profsąjungos argumentais nesutinkame ir teismui skųsime profesinės sąjungos sprendimą“, – 15min.lt žurnalistui sakė K.Lančinskas.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Kęstutis Lančinskas |
Pasak Vilniaus apskrities policijos vadovo, panašiais atvejais su visomis profsąjungomis paprastai randamas sutarimas.
„Tik Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos pareigūnų profesinė sąjunga taip įdomiai reagavo. Nesinori tikėti, kad profesinė sąjunga dengia pažeidėjus, bet žiūrint į tą raštą, kurį jie mums atsiuntė, tokių minčių kyla. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra procedūrinių pažeidimų, kuriuos padarė pareigūnai. Yra ir kitų pažeidimų įrodymų. Faktas tas, kad už tokius pažeidimus pareigūnus reikia bausti. Aš niekada nebaudžiu pareigūnų, kai yra netyčiniai nusižengimai, žmonės gailisi... Suprantu, kad neklysta tik tas, kuris nedirba. Bet kai matosi piktybiniai pažeidimai, tyčiniai pažeidimai, mano pozicija yra griežta“, – sakė K.Lančinskas.
Vilniaus apskrities policijos vadovas sakė, kad jam sunku komentuoti pareigūnų, kuriuos siūloma nubausti, veiksmus. Visi policijos patruliai žino, kad pokalbiai radijo ryšiu yra įrašomi, skambučiai telefonu budėtojams irgi įrašomi. Policijos tarnybinių automobilių judėjimą ir dislokacijos vietą minučių tikslumu fiksuoja palydovinė GPS įranga. Nepaisydami to, vykstant tarnybiniam patikrinimui, išsukti norintys pareigūnai vis tiek bandė meluoti tyrėjams.
Avariją patyręs vairuotojas sausio mėnesį dirbo įmonėje „Regitra“. Anksčiau jis yra dirbęs Ukmergės kelių policijoje, padalinyje, registruojančiame automobilius. Kai automobilių registravimą perėmė įmonė „Regitra“, V.O. irgi ten perėjo dirbti.
Po avarijos V.O. buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau iš jos pasišalino.
Netiesą demaskavo palydovinės technologijos
Tyrėjams pradėjus nagrinėti situaciją paaiškėjo, kad V.O. dėl avarijos skirta 100 litų bauda, administracinėje byloje atsirado alkoholio matuoklio duomenys, kad vairuotojas buvo blaivus. Apklausiami tyrėjų, policijos patruliai teigė, kad vairuotojo blaivumą patikrino avarijos vietoje, kai į ją grįžo automobilio savininkas. Tačiau GPS duomenys atskleidė, kad patrulių automobilis tuo metu, kai esą avarijos vietoje buvo tikrinamas vairuotojo blaivumas, visą pusvalandį stovėjo greta V.O. namų.
Profesinė sąjunga turi teisę įsitikinti, jog pareigūnas nebus baudžiamas už dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje, kad visa procedūra atlikta laikantis nustatytos tvarkos, kad nebuvo pažeistos jo, kaip pareigūno, teisės.Tyrėjai taip pat nustatė, kad avarijos vietoje policijos patruliai rado tris įvykio liudininkus. Paaiškinimas dėl avarijos aplinkybių buvo paimtas tik iš vieno. Jame liudininkas teigė, kad avariją patyręs vairuotojas buvo neblaivus. Kitų liudininkų parodymai nebuvo užrašyti, policininkai nepasivargino net užsirašyti trečio liudininko duomenų.
Kad vairuotojas galėjo būti neblaivus, irgi patvirtino trys liudininkai, tarp jų ir viena gydytoja. Vis dėlto policininkai nenustatė, kad vairuotojas būtų girtas. Ligoninėje nespėta paimti vyriškio kraujo, nes jis iš jos pasišalino.
Policijos patruliai tyrėjams sakė, kad V.O. girtumą patikrino praėjus porai valandų po avarijos tik dėl to, kad iš karto po įvykio ligoninėje jo jau neberado. Esą apie tai buvo informuoti ir budėtojai. Tačiau netiesą vėl išdavė palydovinės technologijos. Patrulių automobilis dvi valandas net nebuvo priartėjęs prie ligoninės. Kad policijos pareigūnų gydymo įstaigoje nebuvo, patvirtino ir medikai.
Nerasta ir radijo pokalbių įrašų, patvirtinančių, kad patruliai budėtojus informavo, jog vairuotojo ligoninėje nėra. Tačiau tyrėjai aptiko kitą įdomų įrašą. Gavęs pranešimą apie eismo įvykį, kurį galėjo sukelti neblaivus vairuotojas, Ukmergės policijos budėtojas patrulių ekipažui pranešė, kad avariją padarė pažįstamas, buvęs policininkas. Šią informaciją budėtojas paprašė perduoti ir kitam patrulių ekipažui.
Tai tik kelios ištraukos iš du mėnesius vykusio tyrimo.
Kol vyko tarnybinis patikrinimas, vienas pareigūnas, kurį siūloma nubausti, kovo mėnesį perėjo dirbti į Utenos apskrities VPK. Tad dėl padarytų nusižengimų jį jau turėtų bausti ne Vilniaus, o Utenos policijos vadovai.
K.Lančinskas teigia, kad visa surinkta medžiaga (taip pat būsimas teismo sprendimas dėl profsąjungos nesutikimo bausti pareigūnus) apie šio patrulio veiksmus bus perduota Utenos VPK vadovams, kurie savo nuožiūra ir spręs, kokia nuobaudą policininkui skirti.
