Nustatyta, kad Ž.Matuzas, siekdamas apgaule pasipelnyti pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – Norvegijos piliečiui priklausantį beveik 25 tūkst. eurų vertės 1969 metų „Cadillac DeVille Convertible“ automobilį.
2017–2018 metais Pakruojo rajono gyventojas piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu ir žadėdamas atlikti automobilio remonto bei restauravimo darbus, iš automobilio savininko išviliojo beveik 5 tūkst. eurų.
Kvailindamas užsienietį, lietuvis siuntė jam neva jau sutvarkytos mašinos nuotraukas, rastas viename JAV portale.
Nors norvegas Ž.Matuzui per kelis kartus pervedė pinigus už automobilio remontą, iš tikrųjų kaltinamasis jokių sutartų remonto darbų neatliko, automobilio negrąžino ir be savininko žinios senovinį „Cadillac Deville“ pardavė senovinių automobilių mėgėjui už 2,5 tūkst. eurų. O pastarasis, atlikęs automobilio remonto darbus, jį perpardavė vienai retro automobilių klubo narei už 7,5 tūkst. eurų.
Neatgavęs nei savo automobilio, nei pinigų, nukentėjusysis pagalbos kreipėsi policijos pareigūnus. Nors retas automobilis ir nebuvo įregistruotas valstybės registruose, policijos pareigūnams vis dėl to pavyko jį surasti. 2021 metų gruodžio mėnesį retro automobilis buvo paimtas iš paskutinio pirkėjo, perduotas Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o neilgai trukus ir grąžintas teisėtam savininkui – Norvegijos piliečiui.
Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo kreiptasi į nepriklausomą turto vertintoją, kuris, atlikęs automobilio vertinimą, nustatė, kad jo vertė siekia 25 tūkst. eurų. Panašiai savo automobilį buvo įvertinęs ir Norvegijos pilietis – 30 tūkst. eurų.
Pakruojo rajono gyventojui buvo pareikšti kaltinimai ir dėl dokumento suklastojimo – Ž.Matuzas suklastojo tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį, kuriame pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad senovinis automobilis neva bus grąžinamas savininkui į Norvegiją.
Suklastotą važtaraštį aferistas elektroniniu paštu išsiuntė nukentėjusiajam, taip siekdamas dar išvilioti pinigų.
Už šią paslaugą Pakruojo rajono gyventojas nurodė sumokėti 2150 eurų. Prie laiško buvo pridėtos visai kito restauruoto automobilio nuotraukos iš vieno JAV portalo, tačiau nukentėjusysis, pasitikrinęs informaciją, nujausdamas, kad yra apgaudinėjamas, prašomų pinigų nepervedė.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, labai gailėjosi, kad įsivėlė į tokią istoriją, teismui pažadėjo, kad tai daugiau nepasikartos.
Ž.Matuzas papasakojo, kad kurį laiką jis dirbo Norvegijoje, tačiau jo darbdavys norvegas už atliktus darbus, jam, jo tautiečiams liko skolingas ir neketino atsiskaityti.
Kaltinamojo teigimu, tas darbdavys norvegas jam nurodė kitą savo tautietį – norvegą, kuriam ir reikėjo suremontuoti minėtą senovinį automobilį. Ž.Matuzo žodžiais, mintį parduoti jam patikėtą remontuoti senovinį automobilį turėjęs iš pat pradžių, kai suprato, kad bus apgautas.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, labai gailėjosi, kad įsivėlė į tokią istoriją, teismui pažadėjo, kad tai daugiau nepasikartos.
Anot kaltinamojo, automobilis jam buvo kaip garantas kompensuoti iš darbdavio negautą atlygį. Ž.Matuzas tvirtino, kad savo darbdaviui anksčiau buvo sutvarkęs jo visureigį, atliktu darbu likęs patenkintas norvegas pakruojiškį ir rekomendavo savo tautiečiui, kad lietuvis šiam suremontuotų senovinį automobilį.
Valstybinė kaltintoja savo baigiamojoje kalboje teismo prašydama kaltinamajam skirti švelnesnę, negu numatyta sankcijoje, bausmę pabrėžė, kad Ž.Matuzo atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokurorė teigė, kad kaltinamasis anksčiau nėra padaręs nusikalstamų veikų, nėra teistas, tačiau yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra jaunas, darbingas, turi verslą, turi vizijų, idėjų, kaip toliau vystyti verslą ir gauti pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, tvirtus socialinius ryšius su šeima, gyvena su tėvais, palaiko artimus ryšius su jais. Pats šeimos dar nėra sukūręs.
Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, ir jokių pretenzijų kaltinamajam nebeturi. Valstybinė kaltintoja pabrėžė, kad automobilis buvo surastas ir grąžintas nukentėjusiajam, tiesa, ne kaltinamojo iniciatyva, o tik teisėsaugos pareigūnų darbo dėka.
Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad Ž.Matuzo padarytas nusikaltimas yra įrodytas liudytojų parodymais, specialistų pateiktomis išvadomis, kita byloje esančia medžiaga, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai.
Už padarytas nusikalstamas veikas teismas Ž.Matuzą pripažino kaltu ir paskyrė jam vienu trečdaliu sumažintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Nuteistasis įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jam pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – iš Ž.Matuzo konfiskuoti valstybei 7227 eurai.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
