Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

2021 m. gaisrai pareikalavo jau 46 gyvybių, ugniagesiai mini vieną žūtis lėmusį gyventojų bruožą

Neatsakingumo kaina – pelenais pavirtę gyvenimai, literatūriškai, bet tuo pačiu ir be užuolankų konstatuojama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) penktadienį paviešintame pranešime, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į didėjantį žūčių gaisruose skaičių.
Asociatyvi iliustracija
Asociatyvi iliustracija / PAGD archyvo nuotr.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet šalyje kilo jau 3 327 gaisrai, iš jų miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1 822 (54,8 proc.). Nors gaisrų skaičius miestuose ir kaimuose yra panašus, kaimiškose vietovėse žūsta gerokai daugiau žmonių. Šiemet gaisrų metu žuvo 46 žmonės, iš jų miestuose – 12, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 34 žmonės. Net 24 žmonės kaime žuvo individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose.

„Žūtys gaisruose susijusios su žmonių gyvenimo būdu, įvairiomis socialinėmis problemomis: nedarbu, skurdu, socialine atskirtimi, – PAGD pranešime cituojamas departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Kaimiškose vietovėse didžioji dalis žmonių gyvena individualiuose namuose, šildomuose krosnimis, o šiemet daugiausia – net 13 žmonių gaisruose ir žuvo dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių arba neatsargaus jų eksploatavimo.“

Kas ketvirtas kaimo gyventojas nepasirūpina dūmtraukio valymu, kas penktas krosnį eksploatuoja nesaugiai, o kas dešimta krosnis yra netvarkinga.

Statistikos duomenimis, šiemet dar 7 žmonės žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 7 – dėl neatsargaus rūkymo, 3 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 2 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 1 – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), 12 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Pasak A.Gudžiausko, kas ketvirtas kaimo gyventojas nepasirūpina dūmtraukio valymu, kas penktas krosnį eksploatuoja nesaugiai, o kas dešimta krosnis yra netvarkinga. „Autonominių dūmų detektorių neturi beveik pusė gyvenamųjų būstų, o iš tų, kuriuose žuvo žmonės, detektorių neturėjo net 96 procentai“, – sakė pareigūnas.

Štai ir balandžio 28-osios vakare, Vilniaus rajone, Sužionių seniūnijoje, Skirlėnų kaime, žuvo žmogus Atvykus ugniagesiams, mūriniame dviejų aukštų daugiabutyje, pirmajame aukšte, atvira liepsna degė 3 kambarių butas. Lauke prie degančio buto buvo rastas apdegęs pro langą iššokęs vyras. Jis buvo perduotas greitosios pagalbos medikams. Apmalšinę liepsnas ir su kvėpavimo organų apsaugos aparatais įėję į vidų ugniagesiai kambaryje prie lango rado smarkiai apdegusį žmogaus kūną.

Kaip paaiškėjo vėliau, šiame name gyveno sūnus su motina. Kaimynai pasakojo, jog pirmiausia išgirdo sprogimą, išdužo langai, vyras spėjo išsigelbėti pro langą, o jo mama, matyt, jau nebeturėjo jėgų to padaryti. Kol kaimynai atsinešė kopėčias, visas kambarys jau buvo apimtas liepsnų. Spėjama gaisro priežastis – dujų nuotėkis. Kaimynai pasakojo, jog vyras mėgdavo prisidegti cigaretę nuo dujinės viryklės ir galbūt paliko atsuktas dujas.

Ugniagesiai gelbėtojai ragina gyventojus, dar neturinčius autonominio dūmų detektoriaus, kuo greičiau jį įsigyti, pasirūpinti savo namų saugumu ir būti jų rūpestingais šeimininkais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai