Praėjusiais metais 50-metį atšventęs, o šiemet minintis jubiliejinę darbo sukaktį, Saulius vis dar kupinas jėgų ir meilės darbui bei yra įsitikinęs, jog „sėdi savo rogėse“, o atsukus laiką atgal, savo pasirinkimo nekeistų.
Kelias policijos link
„Prisimenu, kai būdamas dešimtoku parašiau rašinėlį, tema „Kuo nori tapti baigus mokyklą“. Tąkart pasąmonė man pakuždėjo, jog geriausias pasirinkimas – karininko profesija. Taip ir buvo“, – paklaustas kodėl tapo policininku, pasakojimą pradėjo pareigūnas. Baigęs mokyklą ir nusprendęs tapti karininku, Saulius prieš daugiau nei 30 metų išvyko į tolimąjį kraštą – Baku karo mokyklą. Tačiau svečioj šaly toli nuo savo artimųjų, tada vos 18-likos jaunuolis ilgai neužsibuvo. Maždaug po 20 dienų jis iš karo mokyklos pabėgo ir grįžo į Tėvynę. „Tėvai labai pergyveno dėl mano pasirinkimo. Neseniai buvo žuvęs mano brolis, todėl jie baiminosi, kad ir man kas nenutiktų. Būtent tėvų sielvartas, sustiprinęs abejones dėl pasirinkimo, padėjo apsispręsti, kad reikia grįžti“, – pasakojo Saulius.
Tačiau grįžus į Lietuvą, S.Žiliui gimtajame Telšių rajone ilgai užsibūti neteko. Jis buvo išvežtas į Kazachstaną tarnauti. „Nesigailiu čia praleisto laiko. Per tą laikotarpį spėjau subręsti kaip asmenybė, įgyti patirties, savisaugos instinkto, pareigos jausmo“, – kalbėjo pareigūnas. Po dviejų kariuomenėje praleistų metų, telšiškis namo grįžo turėdamas tvirtą sprendimą gyvenimą sieti su kariuomene, tarnyba bei pagalba žmonėms.
Tuometinė milicija Sauliui pasirodė geriausias būdas save realizuoti. Tad 1988-aisiais sausio 27 dieną, Saulius Žilius pradėjo darbą vidaus tarnybos sistemoje, pasakojama Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausiosios specialistės Aušros Blaževičienės parengtame pranešime.
Tarnybos laikotarpis ir darbo pobūdis
Beveik visą tarnybos laikotarpį Saulius Žilius buvo artimas Viešajai policijai. Tik pastarąjį pusmetį jis laikinai pavestas vykdyti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko funkcijas. Tokios pat pareigos, tuometiniame Budėtojų padalinyje, pareigūnui trims metams buvo patikėtos ir 1999-aisiais. Saulius taip pat prisimena, kaip prieš 20 metų jam buvo pasiūlyta dirbti Kriminalinėje policijoje.
„Pasiūlymas man buvo kaip tarnybinės veiklos įvertinimas, tad nemeluosiu, svarsčiau jį priimti. Tačiau vis tik nugalėjo tikrasis pašaukimas – noras padėti žmonėms, su jais betarpiškai bendrauti, užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą“, – pasakojo pareigūnas. Tad keičiantis pareigoms, vis tik tiesioginės tarnybinės funkcijos beveik visus 30 metų liko nepakitusios.
Policija prieš 30 metų ir dabar
Paklaustas, ar per 30 metų policija pasikeitė, S. Žilius nė nesuabejojęs ištarė „taip“. „Per tris dešimtmečius policija pasikeitė neatpažįstamai. Ji tapo stabilia, modernia, savo darbuotojus saugančia, aprūpinančia visomis reikiamomis priemonėmis ir besirūpinančia jų saugumu, įstaiga. Pamenu, kai pirmaisiais tarnybos metais, po darbo su kolegomis pasilikdavome tvarkyti sugedusių tarnybinių automobilių.
Būdavo dienų, kai per parą milicijai nebūdavo nė vieno įvykio.
Taip pat buvo laikotarpis, kai trūkdavo degalų į įvykius nuvykti, tad daug teko patruliuoti pėstute. Ir kolektyvas mūsų buvo nedidelis, tačiau būdavo dienų, kai per parą nebūdavo nė vieno įvykio. Tad tuo metu atrodė, kad kitaip ir būti negali, visko pakako“, – pirmuosius tarnybos metus tuometinėje milicijoje prisiminė pareigūnas.
Kaip toliau tęsė S. Žilius, poreikį keistis policijai didžiausią įtaką turėjo besikeičianti visuomenė, jų įpročiai, didėjantis nusikaltimų skaičius. Kartu su juo plėtėsi ir modernėjo pati policijos sistema, prioritetiniu poreikiu tapo tinkamos pareigūnų darbo vietos, jų saugumo užtikrinimas. „Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad esu policijos dalimi, kad turėjau galimybę koja kojon žengti ir matyti, kaip ji keitėsi, modernėjo, tapo vis patrauklesne ir galinčia suteikti visokeriopą pagalbą kiekvienam žmogui“, – džiaugėsi pašnekovas.
Įsimintinos tarnybos akimirkos
Paklaustas apie įsimintinus įvykius, nutikimus tarnybos laikotarpiu, ilgametis pareigūnas užtikrintai tarė: „Sausio 13-osios įvykiai, 1991-aisiais“.
Visą Lietuvą sukrėtusios kovos už laisvę naktys neaplenkė ir policijos. Saulius pasakojo, kaip tą naktį, viršininko nurodymu, teko žadinti kolegas ir kviesti į tarnybą: „Vos gavus nurodymą, pėstute teko apibėgti miegančius pareigūnus ir pranešti jiems žinią apie įvykį. Tuo laiku, apie 20 pareigūnų grupę išvežė į Vilnių, prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, viešajai tvarkai užtikrinti. Kaip dabar pamenu, kokia didžiulė minia žmonių kovojo už laisvę. Nors buvome beginkliai, kaustė nežinomybė ir baimė, visi buvo susitelkę, vieningi, draugiški. Tas įvykis visam laikui įsirėžė mano atminty“.
Dar vienas įsimintinas įvykis pareigūnui nutiko 1993-iaisiais, kai Lietuvoje lankėsi Popiežius Jonas Paulius II-asis. Šiauliuose, Kryžių kalne aukotose šventose Mišiose, S. Žilius buvo vienas iš viešajai tvarkai užtikrinti paskirtų pareigūnų. „Popiežių mačiau maždaug 10 metrų atstumu. Tai man paliko neišdildomą įspūdį“, – prisiminė pareigūnas.
Popiežių mačiau maždaug 10 metrų atstumu. Tai man paliko neišdildomą įspūdį.
Žinoma, per 30 tarnyboje praleistų metų, S. Žiliaus kelyje buvo ir daugiau įsimintinų datų, nutikimų, kartu su kolegomis įvykdytų užduočių, bendrai nuveiktų darbų, sutiktų ir išlydėtų veidų.
Kita Sauliaus gyvenimo pusė
Saulius Žilius – ne tik pareigūnas. Jis – rūpestingas ir mylintis tėvas, vyras, sūnus. Laikas su artimaisiais jam labai svarbus, todėl laisvas nuo tarnybos akimirkas jis visada stengiasi išnaudoti turiningai. „Esu dėkingas savo šeimai, kuri vertina mano pareigas, supratingai reaguoja, kai tarnyboje tenka būti ilgiau. Žmona ir dukra – mano didžiausios vertybės, atgaiva po tarnybos valandų“, – atvirauja pareigūnas.
Vienas iš labiausiai Sauliaus mėgiamų laisvalaikio praleidimo būdų – darbas sode. Prižiūrėdamas sodinukus, džiaugdamasis triūso vaisiais, iš gamtos jis pasikrauna teigiamos energijos. Vasarą, kartu su žmona jis taip pat mėgsta žvejoti. Šaltuoju metų laiku, kai gamta ilsisi po sniego apklotu, pareigūnas vakarais skaito detektyvines knygas. Žiemos savaitgaliais šeimos tradicija yra tapęs ir laikas prie Germanto ežero, vaikščiojant miško takeliais. Jam ne svetima ir virtuvė – Sauliaus keptų pyragų įvairių švenčių metu, taip pat per Pyragų dienos akcijas, yra tekę ragauti ir kolegoms.
Visas Telšių apskr. VPK kolektyvas kolegai Sauliui linki sėkmės tolesniame tarnybos kelyje, išnaudojant sukauptą patirtį, profesines žinias ir vadovaujantis per tris dešimtmečius įsitvirtinusiomis vertybėmis.
