„Žinokit, niekam nesiūlyčiau ir nelinkėčiau!“ – iškart pareiškė 15min.lt pašnekovas, sutikęs pasidalyti karčia patirtimi su naujienų portalo skaitytojais.
– Kaip reagavo artimieji paaiškėjus, kad neišvengsite nelaisvės? – 15min.lt pasiteiravo V.Keršio.
– Buvo ašarų. Ypač išgyveno sužadėtinė.
– Kokia yra arešto atlikimo procedūros pradžia? Tikriausia nebuvote prižadintas naktį, surakintas ir išvežtas į areštinę.
– Ne. Buvau susitaręs geranoriškai. Man paskambino, kad yra atėjęs teismo nuosprendžio vykdymo raštas. Anksčiau gyvenau Garliavoje, todėl buvo nurodyta atvykti į Garliavos policijos nuovadą.
Manęs paklausė, ar pats atvyksiu, ar skelbti mano paiešką. Pasakiau, kad slapstytis niekur nesiruošiu. Jau buvau susitaikęs, kad teks tą 30 parų areštą atlikti.
– Ir kaip sekėsi?
– Pirmas tris paras praleidau vadinamajame KPZ (nuo sovietmečio likęs terminas „kamera predvaritelnovo zakliučenija – Red. past.), laikino sulaikymo patalpose Kaune. Tada buvau nuvežtas į Pravieniškes. Sąlygos? Sėdi 24 val. užrakintas kameroje! Tiesa, per dieną gali 30 minučių pasivaikščioti. Žingsniais išmatavau – tas pasivaikščiojimo aptvaras yra 7 metrų ilgio ir 7 metrų pločio.
Buvau dvejose kamerose. Daugiausiai laiko praleidau vienoje iš jų. Ji nebuvo didelė, joje sėdėjome keturiese. Metalinės lovos. Kietos. Čiužinys, turbūt, praeito amžiaus. Net antklodė storesnė už tą čiužinį. Galimybės praustis duše buvo sudaromos kartą per savaitę. Šiaip prausdavomės šaltu vandeniu iš krano.
Maitino tik tam, kad nenumirtume badu! Aš ir savo maisto buvau atsivežęs, ir turėjau pinigų, kad ten vietoje papildomai nusipirkčiau, bet vis tiek numečiau svorio.
– Maitino?
– Tik tam, kad nenumirtume badu! Aš ir savo maisto buvau atsivežęs, ir turėjau pinigų, kad ten vietoje papildomai nusipirkčiau, bet vis tiek numečiau svorio. Pusryčiams – košė. Pietums – irgi kažkokia košė. Jei prie jos duodavo kokias dvi dešreles ar kotletą – čia būdavo labai gerai!
Vadinamasis guliašas – tai užpilta truputį padažo, ir du mažyčiai gabaliukai mėsos jame, kaip degustacijoje. Salotos – koks nors sutarkuotas kopūstas.
Tirštesnę sriubą valgiau tik du kartus per menėsį. Jei salotos kopūstų, tai ir sriuba iš kopūstų, bet tie kopūstai plaukioja vos keli.
– Žodžiu, mokesčių mokėtojai nenuskurdo, išlaikydami jus už grotų.
– Tikrai ne. Mes skaičiavome, kad vieno areštą atliekančio žmogaus išlaikymui per parą skiriama daugiausiai 15 litų.
– Kaip leidote laiką?
– Skaičiau. Skaičiau knygas. Nuo tremtinių, partizanų pasakojimų iki detektyvų. Ir psichologinę vieną iš bibliotekos buvau paėmęs, perskaičiau. Išeidavo per savaitę maždaug po šešias knygas perskaityti.
– Ar buvo apie ką bendrauti kameroje su likimo draugais?
– Na... Šnekėti, aišku, vis tiek kažkiek šnekėjom. Bet apskritai pastebėjau, kad labai daug jaunimo.
Neramu, žvelgiant į Lietuvos ateitį. Gaila į juos žiūrėti. Dauguma pakliuvę už įvairias smulkias vagystes. Vienas varį pavogė, kitas dar kažką. Ir, manau, ne iš gero gyvenimo.
Beje, pagalvojau, kad arešto laikas turėtų būti priverstinai naudingiau išnaudojamas, pavyzdžiui, mokslams, kvalifikacijos kėlimui. Nes, pavyzdžiui, tie, kas atsiveža televizorius, visą dieną prie jų sėdi ir minkštinasi smegenis.
– O elektros sąnaudų neriboja?
– Elektrą išjungia 22 valandą. Visą likusį laiką gali naudotis elektros prietaisais be apribojimų.
– Tokioje vietoje dirbantis personalas tikriausia irgi gana atšiaurus?
 |
| Tomo Urbelionio/BFL nuotr./Justas Laucius |
– Darbuotojai sukalbami, normalūs. Bet dauguma turi tą tokią nuostatą: „Taip, taip, čia pas mus visi nekalti papuola!“
– Iki šiol tvirtinate, kad sėdėjote nepelnytai, per klaidą?
– Taip. Nė vienas liudininkas nepatvirtino, kad sakiau tuos žodžius, dėl kurių buvau apkaltintas (Bylos duomenimis, prokuroras Justas Laucius išvadintas „KGBistu“, „rusų pakaliku“, „budeliu“.).
– Kokios, jūsų nuomone, yra tikrosios jūsų nuteisimo priežastys? (V.Keršis yra pagarsėjęs dėl aštrių patriotinių pažiūrų, paramos E.Kusaitei, budėjimų Klonio gatvėje Garliavoje su Drąsiaus Kedžio sekėjais. Tiesa, pastaruoju metu V.Keršio pozicija pedofilijos istorijoje kito, neseniai jis viešai metė šešėlį ant Neringos Venckienės dėl galimai apšmeižto ir nužudyto Vaido Milinio – red. past.).
– Buvo įvairių pamąstymų. Galbūt taip bandoma nugesinti aktyvų įvairių įvykių dalyvį? Galbūt bandys, mane ten įkišę, susidoroti. Pavyzdžiui, būtų radę mane pasikorusį iš depresijos...
– Ar po to, kai buvo atmestas jūsų apeliacinis skundas, dar bandėte įrodinėti savąją teisybę?
– Taip, buvo pateiktas skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tačiau jo net nepriėmė, nes netaisyklingai surašytas. Beje, skundą rašė Neringa Venckienė. Tiek kasacinį, tiek apeliacinį skundą rašė Venckienė.
– Kaip nelaisvėje praleistas mėnuo pakeitė jūsų asmeninį ir viešą gyvenimą?
– Svarbiausia – kad turėjau tapti vienos saugos firmos vadovu. Dabar, turėdamas teismą, aš tokio pobūdžio veiklos negaliu vykdyti. Negaliu dirbti net paprastu apsaugininku! Eisiu prie medžio. Reikės prisiminti fizinį darbą! (juokiasi – red. past.).
