15min nutarė įsigilinti į teismo procesus, leidusius šiuo metu mėgautis laisve pagrindiniam įtariamajam didelės apimties byloje dėl 4 mln. eurų PVM pagrobimo.
Žinant, kad bylos teisme skirstomos automatizuotai ir patenka atsitiktiniam teisėjui, ši istorija sukelia įvairių pamąstymų. Savo ruožtu Vilniaus miesto apylinkės teismo vadovybė pamėgino visas keistenybes paaiškinti. Nieko keisto čia nemato ir išlaisvinto įtariamojo labui iš peties padirbėjęs advokatas.
15min pateikia surinktus faktus ir jų komentarus.
Suprasti akimirksniu
- Bylos pradžioje 2013 m. buvo įtariama, kad vykdant prekybą buitine technika nusikalstamai išvengta sumokėti daugiau kaip 5 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) į valstybės biudžetą. Nusikalstamai veiklai vykdyti ir jai slėpti buvo naudojamos 27 Lietuvoje ir 9 užsienyje registruotos įmonės.
- FNTT atliko per 40 kratų ir sulaikė 21 grupuotės narį. Jiems pareikšti įtarimai dėl didelės vertės sukčiavimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną pateikimo, dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo.
- 2013 m., sulaikymų įkarštyje, Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymais suimti du pagrindinius nusikalstamos grupės organizatorius.
- Vienas jų į FNTT akiratį, dar neištyrus pirmosios bylos, pateko dėl įtarimų kitoje byloje. Galimai to paties asmens suburta grupuotė (prekiavusi mobiliaisiais telefonais) įtariama pagrobusi 4 mln. eurų PVM.
- Nauji „Porsche“ automobiliai ir vila Ispanijoje – apie tai, kokioje prabangoje maudėsi įtariamasis grupuotės organizatorius, žiniasklaida skelbė 2017 m. kovą. Įtariamasis vėl buvo suimtas, tačiau po meistriškų advokato viražų – paleistas.
2017 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
2017 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė (suėmimas) buvo pratęsta iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Tuo nepatenkintas įtariamojo advokatas pateikė skundą aukštesnės instancijos teisėjams. Beje, apeliacijoje buvo nurodyta, kad įtariamojo uošvienė kaip užstatą yra jau pervedusi į teismo sąskaitą 10 000 eurų ir yra pasirengusi užstatyti dar 5 000 eurų.
Laukdami apeliacijos nagrinėjimo aukštesniame teisme, advokatas su įtariamuoju laiko veltui neleido. Ir laikėsi labai įdomios taktikos.
2017 m. birželio 8 d., jau kitą dieną, buvo pateiktas prašymas Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui, kuriuo norėta pakeisti įtariamajam kardomąją priemonę – iš suėmimo į 15 000 eurų užstatą. Teismas tuo metu buvo nusprendęs, kad įtariamasis turi būti suimtas, o skundas aukštesniame teisme dar nebuvo nagrinėtas, todėl prokuroras advokato pasiūlymą dėl 15 000 eurų užstato atmetė (2017-06-14).
2017 m. birželio 14 d., vos gavęs neigiamą prokuroro atsakymą, advokatas apskundė jį pareigūno viršininkui – Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui. Pastarasis atsakė (2017-06-19) tą patį – užstato nereikia, jo pavaldinys teisus, vadovaukimės tuo, ką yra nutaręs teismas.
2017 m. birželio 30 d. aukštesniojo Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą suėmimo, jį atmetė ir paliko galioti Vilniaus apylinkės teismo nutartį, pagal kurią buvo nurodyta pratęsti įtariamojo suėmimą iki rudens. Apygardos teismo nutartis įsigaliojo iškart ir jau negalėjo būti skundžiama.
Tačiau, kaip paaiškėjo, įtariamasis kartu su savo advokatu dėl laisvės tuo pat metu dirbo ir kita kryptimi.
2017 m. birželio 26 d. Vilniaus m. apylinkės teisme buvo gautas įtariamojo skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2017-06-19 Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimą, tačiau skundo nagrinėjimui paskyrus teisėją Iloną Mateikienę, skundas buvo atsiimtas, todėl teisme 2017-06-27 buvo paliktas kaip nenagrinėtas.
Kodėl įtariamajam kėlė grėsmę teisėja I.Mateikienė? Pasirodo, būtent nuo jos neigiamo sprendimo 2017-06-07 ir buvo prasidėjusios visos įtariamojo nelaisvės bėdos.
Netrukus paties įtariamojo vardu Vilniaus apylinkės teismui buvo VĖL PATEIKTAS analogiškas skundas dėl to paties Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimo, tačiau skundo nagrinėjimui paskyrus TĄ PAČIĄ teisėją, skundas buvo atsiimtas, todėl teisme 2017-06-30 buvo paliktas kaip nenagrinėtas.
2017 m. liepos 17 d. – tai savotiško teisinio stebuklo paženklinta data. Minėtą vyriausiąjį prokurorą advokatas apskundė pirmos instancijos teismui – Vilniaus miesto apylinkės.
Bylos pagaliau ėmėsi kitas teisėjas – Dainius Grizickas.
Būtent D.Grizicko nagrinėtoje byloje sėkmė buvo aplankiusi pagrindinio įtariamojo žmoną, kuri taip pat buvo įtariama prisidėjusi prie 5 mln. eurų PVM pagrobimo. Moters atžvilgiu bylą teisėjas tiesiog nutraukė.
Nors jo kolegė I.Mateikienė įtariamąjį buvo suėmusi iki rudens, sprendimą patvirtino ir aukštesnis teismas, D.Grizickas ėmėsi situaciją tvarkyti savaip: parašė, kad abu prokurorai neteisūs, sutiko su užstatu ir nurodė įtariamąjį paleisti į laisvę.
Beje, būtent D.Grizicko nagrinėtoje byloje sėkmė buvo aplankiusi pagrindinio įtariamojo žmoną, kuri taip pat buvo įtariama prisidėjusi prie 5 mln. eurų PVM pagrobimo. Sutuoktinė su advokatu kreipėsi į teismą su prašymu jos atžvilgiu ikiteisminį tyrimą (IT) apskritai nutraukti dėl per ilgos jo trukmės. Paprastai teismai į tokius objektyvius signalus atsižvelgia ir nustato tyrėjant protingą terminą, per kurį IT privalo būti užbaigtas. Kitas variantas – atmesti įtariamojo prašymą kaip nepagrįsta ir leisti tyrėjams ramiai dirbti tiek, kiek jiems reikia. Tačiau D.Grizickas moterį nudžiugino, padaręs būtent taip, kaip ji prašė – tyrimą jos atžvilgiu nedelsdamas nutraukė.
Beje, įtariamojo sutuoktinė skundą Vilniaus m. apylinkės teismui dėl jos bylos nutraukimo buvo pateikusi 2017 m. birželio 2 d. Tačiau byla iš pradžių pateko, kaip nesunku atspėti, ne pas teisėją D.Grizicką. Todėl skundas buvo atsiimtas ir 2017-06-06 paliktas nenagrinėtas.
2017 m. birželio 12 d. Vilniaus m. apylinkės teisme buvo gautas pakartotinis, analogiškas žmonos skundas dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Skundo nagrinėjimui paskyrus norimą teisėją (D.Grizicką), 2017-06-23 buvo priimta nutartis nutraukti ikiteisminį tyrimą sutuoktinės atžvilgiu, kaip minėta, net nenustatant termino, per kuri tas tyrimas turėtų būti užbaigtas.
Formaliai D.Grizicko sprendimas dėl įtariamojo suėmimo pakeitimo į 15 000 eurų užstatą laikomas aukščiausia instancija ir yra neskundžiamas, nes iki tol ginčas buvo sprendžiamas dviejuose žemesniuose lygmenyse – pas paprastą prokurorą ir vyriausiąjį.
Tačiau šįkart jau prokuratūra nutarė nesitaikstyti su nepalankiomis teisinių žaidimų pasekmėmis.
Tyrimui vadovaujantis prokuroras apskundė Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjo D.Grizicko sprendimą. Ne, tai ne klaida ir ne likimo ironija – bet skundas pakliuvo pas tą patį teisėją D.Grizicką. Mat skundo priėmimo klausimą sprendžia tas teisėjas, kurio nutartis skundžiama.
2017 m. liepos 21 d. nutartimi teisėjas D.Grizickas, net nesigilindamas į turinį, atsisakė priimti prokuroro skundą dėl savosios 2017 m. liepos 17 d. nutarties. Nes ji „neskundžiama“.
Teisėjo D.Grizicko 2017 m. liepos 21 d. nutartį prokuroras apskundė Vilniaus apygardos teismui, skundą numatoma nagrinėti artimiausiu metu. Reikia pabrėžti, kad Apygardos teismas pirmiausiai nagrinės ne esminį klausimą dėl kardomosios priemonės įtariamajam pakeitimo (kas ir yra visos šios istorijos pagrindas), o tik aspektą, susijusį su D.Grizicko atsisakymu apskritai priimti nagrinėti prokuratūros skundą.
Po 15min straipsnio – patikrinimas teisme
Komentarą 15min pateikė Gediminas Viederis, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojas ikiteisminio tyrimo byloms.
Reaguojant į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, susijusią su Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Dainiaus Grizicko 2017 m. liepos 17 d. priimta neskundžiama nutartimi, kuria panaikinti prokuroro ir aukštesniojo prokuroro nutarimai ir jais atmesti įtariamojo ir jo gynėjo prašymai pakeisti kardomąją priemonę suėmimą į užstatą, ir įtariamasis kvalifikuoto sukčiavimo byloje paleistas į laisvę, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo atliktas vidinis patikrinimas.
Ikiteisminio tyrimo teisėjų Vilniaus miesto apylinkės teisme yra 8, vasaros metu pusė jų atostogavo. Tad D.Grizickas buvo vienas iš vos 4.
Patikrinimo metu nustatyta, kad minėta byla teisėjui buvo paskirta automatizuotu būdu, laikantis nustatytų bylų (ikiteisminio tyrimo metu gaunamų procesinių dokumentų) skirstymo taisyklių.
Visos bylos teismuose konkrečiam teisėjui paskiriamos automatiniu būdu – tam naudojama speciali sistema, kuri, įvertinusi nustatytus kriterijus (pvz., teisėjo specializaciją, gautų bylų skaičių), suformuoja teisėjų, galinčių nagrinėti bylą, sąrašą ir bylą paskiria jo pradžioje esančiam teisėjui.
Skundai dėl prokuroro nutarimų yra susiję su ikiteisminiu tyrimu, todėl juos nagrinėja tik specializuoti ikiteisminio tyrimo teisėjai. Tokių teisėjų Vilniaus miesto apylinkės teisme yra 8, vasaros atostogų metu jų buvo 4 (pagal teisme galiojantį Darbo reglamentą, teisme turi dirbti ne mažiau nei 4 ikiteisminio tyrimo teisėjai).
Manytina, jog šioje situacijoje išryškėjo tam tikra baudžiamojo proceso spraga, nes, skirtingai nei civiliniame procese, baudžiamajame procese tiesiogiai nenumatyta, kad atsisakius skundo, antrą sykį jo paduoti negalima. Būtent dėl tos priežasties skundas galėjo būti keletą sykių atsiimtas ir paduotas iš naujo.
Šioje situacijoje išryškėjo baudžiamojo proceso spraga, nes, skirtingai nei civiliniame, baudžiamajame procese tiesiogiai nenumatyta, kad atsisakius skundo, antrą sykį jo paduoti negalima.
Teismo administracija negali vertinti priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir aukštesniojo teismo suformuotą teismų praktiką, nepaisant galiojančios to paties ar netgi aukštesniojo teismo nutarties skirti (pratęsti) suėmimą, ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, svarstyti klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo panaikinimo ar pakeitimo (BPK 64 straipsnio tvarka). Aptariamu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas 2017 m. liepos 17 d. nutartyje konstatavo, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti paskyrus įtariamajam 15 000 eurų dydžio užstatą.
Kartu pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju įtariamojo gynėjo skundas dėl suėmimo pakeitimo į užstatą buvo svarstomas antrą kartą (BPK 64 straipsnio tvarka). Pirmą kartą, 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi, kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas šį prašymą atmetė, nutartyje nurodydamas jos apskundimo galimybę Vilniaus apygardos teismui, tačiau aukštesnysis teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi konstatavo, kad tokio pobūdžio nutartys yra neskundžiamos.
Būtent šia aukštesniojo teismo nutartimi ir vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas D. Grizickas, 2017 m. liepos 17 d. nutartyje nurodęs apie priimtos nutarties neskundžiamumą, ir, vėlesne 2017 m. liepos 21 d. nutartimi, atsisakęs priimti prokuroro skundą.
Šiuo metu dėl 2017 m. liepos 17 d. nutarties apskundimo galimybės yra gautas prokuroro skundas, kuris artimiausiu metu bus nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.
Viskam turi paaiškinimą ir advokatas
Ar skundas prokuratūrai ir teismui jau po to, kad dėl įtariamojo pasisakė aukštesnis Apygardos teismas, nėra teisinis gudravimas, bandymas apeiti netinkantį sprendimą?
Apie tai 15min pasiteiravo įtariamojo interesams atstovaujančio advokato Andriaus Marapolsko.
Teisininkas teigė jokiais gudravimais čia neužsiėmęs ir siūlė plačiau pažvelgti į situaciją.
„Asmuo 4 mėnesius praleido suimtas kalėjimo sąlygomis. Teismas, kuris sprendė, ar galima keisti suėmimą į užstatą, tai darė jau praėjus mėnesiui – situacijos vertinimas galėjo pasikeisti.
Apskritai, turime suprasti, kad kardomoji priemonė neturi būti bausmė žmogui, kuris dar net nėra nuteistas. Teoriškai, net jei asmuo ir bus nuteistas, už tokio pobūdžio nesmurtinį nusikaltimą jam apskritai nebus taikomas realus laisvės atėmimas, jau nekalbant apie kalėjimą“, – argumentavo A.Marapolskas.
Kaip teisininkas vertina savo ginamojo žingsnius, kuomet šis du sykius teikė skundą teismui, tačiau abu kartus juos atsiėmė?
Advokatas A.Marapolskas teigė, kad toks elgesys atrodo logiškas ir pateisinamas. Mat abu sykius skundas buvo patekęs pas tą pačią teisėją, kuri buvo pritarusi griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimui. „Aš tokiu atveju reikščiau tai pačiai teisėjai nušalinimą. Mano klientas, matyt, suprato negalintis tikėtis palankaus jos sprendimo, todėl skundus tiesiog atsiimdavo“, – svarstė advokatas.
