Buvęs antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ narys vilnietis Albertas Šmitas inkasatorių apiplėšimo byloje buvo įtariamasis, penkis mėnesius praleidęs už grotų. Dabar 38 metų vyriškio statusas byloje – liudytojas.
 |
| Įtariamieji V.Golubovskis ir A.Masterbrockis. |
Antradienį į teismą atvykęs liudyti A.Šmitas leido sau pakalbėti ir „ne į temą“, nes ligšiol neturėjo progos išlieti nuoskaudų, kurias patyrė per inkasatorių apiplėšimo tyrimą. A.Šmitas teisėjui guodėsi: kas, jei ne teismas, teiksis mane išklausyti?
Nors ir „ne į temą“, A.Šmitas teisme pasakojo išties kraupius dalykus: pavyzdžiui, kaip savaitę buvo laikomas areštinėje be elementarių higienos sąlygų. Arba kaip operatyvininkai pamelavo, kad jo žmona susirgo mirtina liga, kad vyras turėtų stimulą duoti parodymus, kokių reikia tyrėjams, ir taip stengtųsi ištrūkti į laisvę.
15min.lt jau ne kartą pasakojo, kaip 2007 metų spalio 14-ąją, sekmadienio vakarą, Vilniaus pakraštyje įvykdytas amžiaus apiplėšimo vardo vertas nusikaltimas ir kaip kruopščiai šioje byloje dirba Vilniaus 3 apylinkės teismas, turintis tikslą apklausti svarbiausius iš maždaug pusšimčio liudytojų.
Kaip žinoma, tų pačių metų gruodį, įtarus apiplėšimu, buvo sulaikyti keturi įtariamieji: garsus bušido kovotojas 38 metų Valentinas Golubovskis, kitas jo bendraamžis sportininkas Artūras Masterbrockis, su „Malyšų“ nusikaltėlių grupuote ankščiau sietas Mantas Petryla bei minėtasis A.Šmitas.Labiausiai man įsiminė Ukmergės areštinė, nes ten nėra nei vandens, nei tualeto, – posėdžio metu nuoskaudas liejo buvęs įtariamas, dabar liudytojas A.Šmitas, už grotų praleidęs 5 mėnesius.
Pastarieji du iš įtariamųjų virto liudytojais, o V.Golubovskiui bei A.Masterbrockiui prokurorai pateikė kaltinimus dėl inkasatorių ginkluoto užpuolimo.
Alibi – išgertuvių maratonas
Praeitame teismo posėdyje liudytojai pasakojo, jog inkasatorių apiplėšimo momentu A.Masterbrockis esą buvo pasinėręs į visai kitokią veiklą – daugiadienes išgertuves. A.Šmitas šiandien teisme aiškino, kad į šią istoriją buvo įpainiotas vien todėl, kad bandė pagelbėti prisigėrusiam draugui.
A.Šmitas pasakojo lemtingąjį sekmadienį skambinęs A.Masterbrockiui, nes norėjo pasiteirauti, kaip jam sekėsi varžybose Rygoje. Artūras nepakėlė ragelio, todėl Albertas susuko A.Masterbrockio sugyventinei. Pastaroji, praeitame posėdyje be skrupulų pasakojusi apie savo vyro pasigėrimą, A.Šmitui tepasakė, jog „prieš tris valandas jis išvažiavo į parduotuvę ir iki šiol negrįžo.“
Anot A.Šmito, to sekmadienio vakarą, apie 22 val., jam paskambino kitas pažįstamas Virginijus Bičkus ir pasiskundė nepajėgiantis sunkiasvorio A.Masterbrockio, pravarde Mažas, parvežti namo, mat sugedo Virgio automobilis, be to, vairuotojas pats buvo girtas kaip pėdas.
Dėl draugo – ratais po miestą
Naujojoje Vilnioje gyvenantis A.Šmitas, jo teigimu, pakvietė į kompaniją žmoną ir per visą miestą važiavo į V.Bičkaus namus Zujūnų seniūnijoje, 4 kilometrai už Pašilaičių, kad vėl parvežtų A.Masterbrockį į priešingą Vilniaus galą, į sodus šalia Salininkų. Po to A.Šmito dar laukė kelionė vėl į Miško gatvę Antežerių kaime, kur gyvena V.Bėčius, dar po to – namo į Naująją Vilnią.
Paklaustas, kodėl vardan A.Masterbrockio ryžosi tokiam žygiui, A.Šmitas aiškino: „Todėl, kad jis yra labai geras mano draugas.“
Paklaustas, kodėl Artūro neparvežė sugėrovas, A.Šmitas neslėpė: „Bičkus irgi buvo išgėręs!“ Apie tai, kad V.Bičkaus mašina buvo sugedusi ir net neužsivedė, A.Šmitas užsiminė lyg tarp kitko.
Teisėjas smalsavo, kaip A.Šmitas į tokį artimą bičiulį kreipiasi. „Aš jį galėdavau Storu pavadint, jis mane – Plonu. Tai normalūs artimų draugų santykiai, kartais ir pajuokauti galima. Būdavo, ir Pupsiku jį pavadinu“, – atviravo ir teismui siūlė nesistebėti A.Šmitas.
Pravardės svarbu, nes jas žinant lengviau išnarplioti, kas su juo ir apie ką bendravo telefono pokalbiuose, kurių įrašai tiriami.
Visą kelią blogavo
A.Šmitas teisme smulkiai pasakojo, kaip sekėsi, tiksliau, nesisekė, vežti A.Masterbrockio.
„Pamačiau, kad Virgio mašina stovėjo kelkraštyje, prie jos pusiau gulščias, pusiau sėdintis sėdėjo Masterbrockis, komos būsenoj. Kokią valandą bandėm įkelt jį į automobilį“, – pasakojo vadybininku pastaruoju metu prisistatantis A.Šmitas.
Jis toliau kalbėjo teismui apie bičiulio nuotykius: „Pakeliui privėmė visur mašinoj, iki namų aš jo nenuvežiau. Netoli namų jis eilinį kartą išlipo pavemti ir nusiūbavo namo. Po to dar parvežiau Bičkų namo, pakeliui užsukau į degalinę išvalyti apvemto salono.“Kodėl jūs neklausiate, kaip aš jaučiausi, kai mano vyrą suėmė?! Kodėl nekrausiate, kaip pas mus darė kratą, kaip vaiko klausinėjo, kur tėtis laiko ginklą?! – teismui audringai priekaištavo liudytoja O.Bičkienė.
Apie vėmimo pertraukėlių kupiną kelionę A.Šmito žmona teismui pasakojo tą patį, ką ir vyras.
„Tavo žmona serga vėžiu“
Atsakęs į konstruktyvius klausimus, kurie teisme užduoti tikrinant įtariamųjų alibi, A.Šmitas pasidavė emocijoms: ėmė pasakoti apie teisėsaugininkų spaudimą ir košmarą, kuriuo virto 5 nelaisvės mėnesiai.
„Pradžioje mane nuvežė į Ukmergės areštinę, kur nebuvo nei vandens, nei tualeto. Ten praleidau savaitę. Po to mane vežė į Trakų areštinę, po to – į Molėtų. Grąžindavo į Lukiškes, ten parą praleisdavau karantine, tada vėl vežiodavo po areštines. Per tuos penkis mėnesius, kuriuos praleidau areštinėse ir kalėjimuose, buvo tik viena oficiali apklausa. Bet labiausiai man įsiminė Ukmergės areštinė, nes ten nėra nei vandens, nei tualeto,“ – posėdžio metu nuoskaudas liejo A.Šmitas.
Jis pasakojo apie operatyvinių darbuotojų ir netgi policijos vadovų darytą spaudimą. „Man atnešė ginklą, liepė paimti į rankas ir pasakyti, ar iš šio ginklo buvo šaudoma. Gal jiems trūko mano pirštų atspaudų?“ – svarstė buvęs įtariamasis. Jis minėjo ir kitą neoficialaus tardymo epizodą. „Pasakė, kad mano žmona serga vėžiu ir man reikia atsirasti namie, bet prieš tai reikia duoti parodymus. Jie norėjo, kad pasakyčiau, kad Golubovskis sportuoja, kad žiaurus, kad linkęs nusikalsti, kad Masterbrockis turėjo ginklą“, – pasakojo A.Šmitas.
Buvęs įtariamasis pridūrė: „Manęs daugmaž pradėjo klausyti, kai aš dvidešimt parų badavau – tik tada išleido...“
Kalėdinis pasiūlymas nesugundė
Liudytojas tikino, kad Kalėdų vakarą vietoj Kalėdų senelio kameroje jį aplankė Vilniaus policijos viršininko pavaduotojas Antonis Mikulskis bei kriminalinės policijos Organizuoto nusikaltamumo tyrimo tarnybos viršininkas Aleksandras Alijevas: „Jie pasakė, kad dabar iškart gali nuvežti namo, jei sutiksiu papasakoti apie draugus.“
Beje, neatmestina, kad A.Šmitas gali pareikalauti kompensacijos už patirtas skriaudas, kaip pasielgė kitas buvęs įtariamasis, jau prisiteisęs 9 tūkst. litų, tačiau Apeliaciniame teisme dar siekiantis šią sumą padidinti.
Apie išgertuves – kaip iš natų
Į emocijas leidosi ir teisme šiandien liudijusi V.Bičkaus žmona Olga. „Kodėl jūs neklausiate, kaip aš jaučiausi, kai mano vyrą suėmė?! Kodėl nekrausiate, kaip pas mus darė kratą, kaip vaiko klausinėjo, kur tėtis laiko ginklą?!“ – teismui audringai priekaištavo O.Bičkienė.
32 metų moteris pasakojo, kokio masto išgertuves stebėjo tą sekmadienį. Anot O.Bičkienės, jos vyras Virgis tos dienos paryčiais iš Rygos su bičiuliais grįžo „girtas girtutėlis“.
„Tą dieną vyras iš namų niekur ir nebuvo išėjęs. Aš irgi blogai jaučiausi, buvau nėščia, mane vargino toksikozė, todėl taip pat niekur nebuvau išėjusi. Apie 17 valandą nusileidau plauti indų, kadangi vyras indų niekada neplauna. Spėjau išplauti gal porą puodukų, kai į langą pasibeldė A.Masterbrockis. Jis dažnai be progos pas mus užeina. Mačiau, kad Artūras irgi buvo girtas ir atsinešė dar alaus. Jis nėra mano draugas, todėl aš pakviečiau vyrą ir jie toliau bendravo. Aš tik atnešiau jiems stiklines“, – smulkiai pusantrų metų senumo įvykius teigė atsimenanti O.Bičkienė.
Kai šeimininkas nutarė vežti svečią namo, buvo maždaug 22 val. „Jis girtas ruošėsi važiuoti?“, – apie vyrą Virgį teismas teiravosi O.Bičkienės. Moteris nemirktelėjusi patvirtino: „Taip.“
Prie pat namų V.Bičkaus mašina sugedo, todėl jam teko kviesti į pagalbą Šmitų šeimą.
Esminių dalykų nepaliudijo
Antradienį teisme apklausta ir daugiau liudytojų. Vilnietė Liudvika Kananovič pasakojo, kad likus dešimčiai mėnesių iki inkasatorių apiplėšimo ryte atvyko į darbą sostinės Žalgirio gatvėje automobiliu Audi 80, o vakare mašinos neberado. Tai ir yra toji Audi, kuria inkasatorių plėšikai paspruko, o netrukus ją ir sudegino. „Žinios nelabai malonios...“, – repliką, kurią išgirdo sulaukusi skambučio iš policijos, ligšiol pamena L.Kananovič.
 |
| Advokatai negaili teisiamiesiems patarimų. |
Teisme šiandien apklaustas ir vienas patrulių, bandęs gaudyti plėšikus, tačiau pareigūno liudijimas nebuvo vertingas. „Žinokit, gerai neatsimenu tos eigos, viskas vyko labai greitai“, – teisinosi jis.
Ne ką daugiau tepasakė spunkančius plėšikus inkasatorių autobusiuke ir raudonojoje Audi galėjęs matyti Viktoras Bacevičius. „Ėjau į parduotuvę, sutikau draugą, paėmėme butelį, parūkėm, išgirdom šūvius“, – pasakojo 46 metų vyriškis.
Jo draugas pasakė, kad čia tikriausia vaikai žaidžia, sprogdindami petardas lyg prieš Naujuosius.
Kai V.Bacevičius ėjo per gatvę, draugas jį pastūmė nuo važiuojamosios dalies, antraip lekiantis užgrobtas inkasatorių autobusiukas būtų vyrus suvažinėjęs. „Lenktynes čia surengė“, – paburbėjo vyrai, o V.Bacevičius dėl šio epizodo teigė nieko įtartino taip pat nepagalvojęs. Jį išgelbėjęs kur kas akylesnis draugas – praeitame teismo posėdyje fenomenalią atmintį pademonstravęs vilnietis Jonas Verbus.
Užvertė prašymais
Teismas šiandien išgirdo ir krūvą netikėtų prašymų. V.Golubovskio advokatas savo ginamajam prašė leidimo balandžio 1-3 dienomis išvykti į varžybas Smolenske (Rusija). Prokuroras pagrasino, kad jeigu buvęs bušido čempionas negrįš laiku, jo lauks grotos.
Advokatai taip pat teisme prašė, kad būtų panaikintas draudimas V.Golubovskiui bei A.Masterbrockiui bendrauti su V.Bičkumi, tačiau teismas šį prašymą kol kas atmetė.
Teismą pasiekė ir V.Golubovskio sugyventinės Renatos Berazovos prašymas pagaliau grąžinti jai daugiau nei 11 tūkst. litų, 5 tūkst. eurų bei 200 dolerių, paimtus per kratą. Tyrėjai tikriausia įtarė, kad tai inkasatorių pinigai. Teismas kol kas pinigų negrąžins.
Dar vienas gynybos advokatų prašymas – pakviesti liudyti kovotoją Tadeušą Cholodinskį.
Dėl šio vyro, apiplėšimo išvakarėse per varžybas Rygoje patyrusio traumą, visa sportininkų grupė iš kaimyninės šalies grįžo ne po nakvynės Latvijoje, bet tą pačią naktį.
„Toks liudininkas yra labai svarbus, jo liudijimas sugriautų prokuratūros teiginius apie pasirengimą nusikaltimui“, – aiškino vieno iš įtariamųjų advokatas.
Beje, šiandien teisme laukta ir liudytojo Dariaus Remeikio, tačiau vyriškis posėdžio išvakarėse buvo sulaikytas dėl kitų reikalų ir uždarytas į areštinę. Tai tapo staigmena net prokurorui.
Vieną piktybiškai posėdžių vengiantį liudytoją teismas nutarė atvesdinti, o vieną nepilnametę, kurios tėvai kategoriškai atsisako bendradarbiauti su teismu, jau nežinia kelintą kartą bus mėginima prisišaukti gražiuoju.
Byloje, kurioje įvyko jau keturi esminiai posėdžiai, teismas numato susirinkti dar mažiausiai du sykius, tačiau tikimasi, jog to užteks išnagrinėti bylai.
