Prieš pusantrų metų Vilniuje buvo sumušta Erika Borovikovaitė, jos skriaudikės yra garsaus režisieriaus Donato Banionio anūkė ir, kaip teigiama kaltinime, dėl konflikto su Berneen jau teista krašto apsaugos savanorė V.Iljinych.
Tačiau pastarosios bylos dalyviai pasiklydo tarp datų – nei nukentėjusioji, nei prokurorė šiandien tiksliai negalėjo pasakyti, kurios tiksliai dienos vėlų vakarą Vilniaus centre vyko merginų muštynės.Su koja trenkė į veidą. Kai atbėgau, ji gulėjo kraujo klane. Aš ją užguliau, o jos klausė, ar ir aš noriu, – teismui pasakojo nukentėjusiosios draugas T.Laureckis.
Dėl datų painiavos teismas buvo priverstas atidėti šią bylą iki vasaros pabaigos, tačiau šiandien nutarė apklausti būrį susirinkusių liudytojų. Jie pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni pasakojo, kaip lemtingąjį vakarą nukentėjusioji E.Borovikovaitė buvo sumušta gatvėje. Kiti porino, kad 2007 metų gruodžio 14 dieną, penktadienį, namuose pas V.Iljinych vyko giminaičių vakaronė, kurioje dalyvavo ir pati Violeta. Jei paaiškės, kad E.Borovikovaitė buvo nuskriausta būtent tą vakarą, šie dalies liudytojų parodymai taps kaltinamosios V.Iljinych alibi. Tačiau gali būti, kad iš tiesų incidentas vyko gruodžio 15-osios, šeštadienio, vakarą, kai V.Iljinych šeima su giminaičiais išvyko į Ignaliną, o Violeta viena pasiliko sostinėje.
Prokurorė iki kito posėdžio įsipareigojo išstudijuoti medikų ir kitus dokumentus, kurių datomis remiantis bus galima aiškiai pasakyti, kada vis dėlto iš tiesų viskas vyko.
Proceso dalyviai šiandien išgirdo kraupokus pasakojimus, kaip lemtingąjį žiemos vakarą sostinės centre buvo mušama E.Borovikovaitė, teisme netrūko ir kurioziškų liudijimų.
Liudytojas įvardijo mušeikas
„Prieš pusantrų metų buvo sumušta draugė mano“, – pasakojimą teismui šiandien pradėjo liudytojas 21 metų Tautvilas Laureckis.
Prieš jį teisme buvo apklausta Ona Barbora Banionytė, ji neneigė savo kaltės (Garsaus aktoriaus anūkei byla dėl E.Borovikaitės sumušimo nutraukta, nes ji prisipažino, atsiprašė ir atlygino dalį nuostolių – red. past.), todėl apklausiamas vaikinas pažvelgė į V.ILjinych ir drąsiai pareiškė: „Kiek pamenu, šita mergaitė dalyvavo tenai. Ta mergaitė, kur buvo prieš tai apklausta, irgi ten buvo.“
Teisėja liudytojo klausė, ką jie veikė bare. „Buvome susitikę alaus išgerti“, – atviravo vaikinas.
Jis minėjo, kad vieną akimirką jo draugė E.Borovikovaitė pasakė, jog nori išeiti į lauką parūkyti.
T.Laureckis po kurio laiko jos pasigedo, tad išėjo ieškoti. Lauke jis išvydo kraupoką egzekuciją.
Pasirodo, tuo metu skustagalvių būrelis talžė vieną vaikiną, o E.Borovikovaitė bandė nelaimėlį užstoti. „Ji ten aiškinosi, bandė ginti tą vaikiną“, – minėjo T.Laureckis. O.B.Banionytė ir V.Iljinych, anot liudytojo, taip pat buvo toje kompanijoje. Mušti Eriką merginos pradėjo T.Laureckio akivaizdoje.
„Mušė dvi merginos. Šita kaltinamoji ir ta kita“, – kartojo liudytojas.
Paprašytas sukonkretinti, ką kiekviena iš merginų darė, T.Laureckis pasakojo fragmentiškai. „Spardė, apstumdė. Jos abidvi spardė. Su koja trenkė į veidą. Kai atbėgau, ji gulėjo kraujo klane. Aš ją užguliau, o jos klausė, ar ir aš noriu.“
T.Laureckis dar pridūrė: „Svarbiausia, kai ji pargriuvo, ji dar buvo mušama...“
Kalbėdamas apie nuskriaustosios būklę vaikinas minėjo, kad „draugė buvo išjungta, be sąmonės“.
Teisėja Lilija Tarčevskaja mėgino išsiaiškinti, ar muštynės prie baro buvo kažkokių grupuočių susidūrimas.
„Priklausote grupuotei?“ – L.Tarčevskaja teiravosi T.Laureckio. „O jūs manote, kad priklausau?“ – klausimu į klausimą atsakė liudytojas.
„Aš nieko nemanau. Esu per sena, kad ką nors manyčiau“, – 44 metų teisėja mėgino įtikinti, kad jaunimo subkultūros jai visiškai nepažįstamos.
„Jaunimas mes esame, ir tiek. Jokių grupuočių nėra“, – apie save ir draugę sakė T.Laureckis.
Sulaužė nosį
Apie žiaurokus egzekucijos padarinius pirmadienį teismui pasakojo ir tą vakarą patruliavęs policininkas Marius Lisauskas. „Kruvina galva buvo... Plaukai kruvini visi, veidas kruvinas“, – minėjo 32 metų pareigūnas.
Anot M.Lisausko, policijos mašinoje sėdėjusi nukentėjusioji „nelabai norėjo greitosios laukti, norėjo eiti namo“, tačiau matydamas jos būklę pareigūnas primygtinai siūlė sulaukti medikų. Nukentėjusioji ligoninėje praleido savaitę, jai buvo operuojama sulaužyta nosis.
Kaltinamosios advokatui ir kitiems proceso dalyviams užkliuvo, kad teismui liudijęs pareigūnas prisiminė iš nukentėjusiosios girdėjęs, jog ją sumušė „skinai, tarp kurių buvo viena mergina“. Apie antrą skriaudikę E.Borovikovaitė patruliui, jei M.Lisausko atmintis nešlubuoja, incidento vakarą nieko nesakė.
Datų painiava sujaukė gynybą
Teismui šiandien liudijo ir keturi V.Iljinych giminaičiai: mama, brolis, dėdė bei pusbrolis. Jautėsi, kad teisėja L.Tarčevskaja pastarųjų parodymus vertina skeptiškai.
Viena vertus, jei šeimos nariai bei artimieji pasakojo ne apie tą vakarą, kai vyko muštynės, jų apsilankymas teisme apskritai neprasmingas. Kita vertus, jei paaiškės, kad datos sutampa, teismas vis tiek jų parodymus gali vertinti kritiškai, nes jų žodžiai akivaizdžiai skirti apginti artimam žmogui.
Beje, V.Iljinych advokatas Nerijus Ulčinas teismo bent kelis sykius prašė šiandien neapklausti šių liudytojų dėl byloje atsiradusios datų painiavos. Tačiau teisėja šio prašymo nepatenkino ir pastebėjo, jog „liudytojų parodymai neturėtų būti derinami prie kaltinimo“.
Klausimas liudytojui: „Buvote į miegamąjį užėjęs?“
Violetos motina teisme pasakojo, kad dukra gruodžio 13-osios parą budėjo savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, o penktadienį grįžo apie 8–9 valandą, pavalgė ir nuėjo miegoti.
Kol savanorė ilsėjosi, į Iljinych šeimos namus atvyko svečių – dėdė Rimantas ir pusbrolis Remijus Veličkos.
63 metų R.Veličkos teisėja teiravosi, iš kur jis žino, kad tądien Violeta namuose miegojo: „Buvote į miegamąjį užėjęs?“
Dėdė Rimantas nemirktelėjęs atsakė: „Pas juos kaip namuose jaučiuosi! Taip, mačiau, kad miegojo.“
Violetos pusbrolio 36 metų Remigijaus teismas teiravosi, ar prabudusi ir į giminių vakarėlį įsitraukusi mergina dalyvavo jame iki galo. „Negaliu pasakyti, nes nulūžau po to. Pasigėriau, man mažai reikia...“ – teisinosi vyras.
Bedarbiui laiko negaila
Kitą rytą, šeštadienį, Veličkos atsikėlė ir apie vidurdienį išvyko į Ignaliną, kur kaip tik gruodžio 15 dieną buvo švenčiamas pusbrolio Remigijaus gimtadienis. Kartu, tik savuoju automobiliu, išvyko ir V.Iljinych mama bei brolis.
„Ką jūs norėjote pasakyti teismui?“ – Violetos vyresnio brolio Artūro Iljinych teiravosi teisėja. „Kad yra didelė tikimybė, kad šeštadienį ji turėjo būti namuose“, – atsakė jis.
„Negaila savo laiko?“ – teisėja leido suprasti, kad pamąstymais, o ne faktais pagrįstas liudijimas teismui nebus vertingas. „Aš – bedarbis“, – A.Iljinych argumentavo, kad jam keblumų apsilankymai teisme nekelia.
Violetos mama spėliojo, kad dukra nepanoro vykti į pusbrolio Remigijaus gimtadienį, nes kitą rytą, sekmadienį, gruodžio 16-ąją, merginai reikėjo vėl eiti į budėjimą. Jei galų gale paaiškėtų, jog kruvini įvykiai mieste klostėsi gruodžio 15-osios, o ne 14-osios vakarą, V.Iljinych giminaičių liudijimai netektų prasmės, o merginai reikėtų pasirūpinti kitokiu alibi.
„Jauna buvau ir išgėrusi...“
Bene konkrečiausiai šiandien teismui liudijo kino legendos anūkė O.B.Banionytė. „Buvome bare, buvo savaitgalis, buvo išgerta alaus“, – tiesiai šviesiai dėstė ji.
Jos žodžiais tariant, lauke buvo konfliktinė situacija tarp kažkokių vaikinų, kažkur netoliese buvo ir pažįstama Violeta.
Paklausta, kodėl mušė E.Borovikovaitę, O.B.Banionytė kalbėjo lakoniškai: „Jauna buvau ir išgėrusi...“
Paprašyta prisiminti, kurios dienos vakarą klostėsi šie įvykiai, liudytoja gana užtikrintai sakė: „Tikrai buvo šeštadienis. Naktis iš šeštadienio į sekmadienį.“
Kitas posėdis šioje byloje numatytas tik rugpjūčio 31 dieną. E.Borovikovaitė paskelbė, kad iki tos dienos pateiks teismui civilinį ieškinį.
