„Kol nepasirodė iš VST tarnybos, lyg buvo ir ramu prie Seimo, bet kai pasirodė su skydais, man atrodo, kad buvo panaudota per didelė jėga prieš savo piliečius. Tai čia jau matysim, kaip toliau eisis byla, bet man susidaro toks įspūdis. Girdžiu, kad kai kas iš kaltinamųjų prašo, kad buvęs šios tarnybos vadas, vidaus reikalų ministrė prisistatytų. Kils klausimai, kodėl buvo panaudota jėga“, – kalbėjo advokatas Eugenijus Algirdas Burokas, rezonansinėje byloje ginantis vieną iš 87 kaltinamųjų riaušininkų.
Teisininko žodžiais tariant, ta jėga paprastai naudojama kolonijose arba pataisos namuose, kur organizuota publika iš tikrųjų sukelia riaušes: „Čia turbūt nereikėjo taip daryti, nereikėjo. Turėjo susitvarkyti policija, jei kas triukšmavo per daug.“
Paklaustas, kaip vertina teismo procesą, atsižvelgiant į bylos mastą bei galimybes jį organizuoti pagal nustatytą tvarką, E.A.Burokas prabilo taip: „Įspūdžiai linksmi. Galbūt reikėtų ramiau į viską žiūrėti ir emocijos čia kartais būna nelabai reikalingos. Jeigu kaltinamieji reikalauja, kad būtų procesas vedamas pagal proceso normas, taip ir reikėtų daryti. Ramiau reikėtų. Pirma tokia byla mano gyvenime per 62 metus mano patirties su teise. Pirma tokia linksma byla.“
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį toliau nagrinėja riaušių prie Seimo bylą, joje toliau bus nagrinėjami prašymai.
„Prašymų stadija. Toliau bus nagrinėjami prašymai. Gali būti dar ir dėl baudų skyrimo, nes praėjusiame posėdyje buvo (prašymai – BNS) skirti baudas tiems, kas nedalyvavo“, – BNS informavo teismo atstovas Giedrius Janonis.
Praėjusią savaitę vykusio posėdžio metu visų prašymų ir pasisakymų teismui išklausyti nepavyko dėl nustojusių veikti mikrofonų, taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras pasiūlė teismui skirti suėmimą iš riaušių bylos posėdžio savavališkai laikinai pasišalinusiam kaltinamajam Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas.
Jis prašė visiems kaltinamiesiems, kurie kartu su A.Kandrotu pasišalino iš teismo salės, skirti 30 MGL, tai yra 1,5 tūkst. eurų baudą.
Riaušių byloje per ikiteisminį tyrimą byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių, 27 asmenys pripažinti nukentėjusiais, daugiausiai – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Bendra fizinių asmenų ir institucijų ieškinių suma siekiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo siekia beveik 120 tūkst. eurų.
Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.
Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.
