Panevėžio apygardos teismas dėl naujagimio nužudymo kalta yra pripažinęs Šiaulių teisėjos Gražinos Mataitienės dukrą Jurgą Mataitytę. Jai skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistoji bandė ieškoti teisybės sostinėje, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad visi skundai dėl pirminio nuosprendžio – visiškai nepagrįsti.
Bylos duomenimis, nusikaltimas įvykdytas 2012 metų rudenį Joniškyje teisėjos šeimai priklausančio buto rūsyje. Tuomet 21 metų J.Mataitytė pagimdė kūdikį ir jį uždusino.
Apeliacinis nuteistosios skundas dėl pirminio nuosprendžio buvo surašytas ant 50 lapų. Tačiau jį išnagrinėjusi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija jokių pagrįstų argumentų ten nerado ir švelninti bausmės nematė pagrindo.
„Paskyrė kone minimumą“, – tai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo moteriai pakankamai atlaidus, pažymėjo Apeliacinio teismo teisėjas.
Jo teigimu, esminis J.Mataitytės siekis buvo, kad teismas perkvalifikuotų jos įvykdytą nusikaltimą į straipsnį, kalbantį apie motiną, dėl gimdymo būsenos negalinčią suvokti ir valdyti savo veiksmų. „Tačiau ji savo kaltės visiškai nepripažįsta“, – sakė teisėjas ir pažymėjo, kad yra nelogiška prašyti švelnesnio teisinio vertinimo, kai tu iš principo neprisiimi atsakomybės už nusikaltimą.
Nutartį paskelbęs teisėjas priminė, kad proceso metu tris kartus buvo tikrinta teisiamosios J.Mataitytės psichika, tačiau kaskart buvo daroma išvada, kad moteris nusikaltimo padarymo metu suvokė savo veiksmus ir šiuo metu gali už juos atsakyti.
Nuteistoji, jos atstovė ir advokatas prašė panaikinti pirmosios instancijos nuosprendį dėl, jų manymu, byloje padarytų esminių procesinių pažeidimų ir pripažinti, kad nuteistoji naujagimį nužudė dėl gimdymo nulemtos būsenos, bet ne tyčia, t. y. prašė nuteistosios nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1–3 punktus, perkvalifikuoti pagal BK 131 straipsnį.
Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu J.Mataitytė kalta neprisipažino, aiškino ir tebeaiškina, kad apie savo nėštumą nieko nežinojo, o to, kaip pagimdė vaiką ir kas įvyko paskui, ji tiesiog negali prisiminti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, visus apeliacinio skundo argumentus atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl J.Mataitytės padaryto nužudymo aplinkybių, pažymima Lietuvos apeliacinio teismo atstovės spaudai Vilmos Budėnienės pirmadienį paviešintame pranešime.
Būdama nėščia jauna moteris apskritai nesiruošė būsimo vaiko auginti ir iš anksto ruošėsi padaryti šį labai sunkų nusikaltimą.
Kolegijos nuomone, byloje įrodyta ne tik tai, kad J.Mataitytė tikrai nužudė tik ką pagimdytą savo vaiką, bet ir tai, kad būdama nėščia apskritai nesiruošė būsimo vaiko auginti ir iš anksto ruošėsi padaryti šį labai sunkų nusikaltimą.
J.Mataitytė šią nusikalstamą veiką padarė ne dėl gimdymo nulemtos būsenos, o visiškai suprasdama savo veiksmus ir galėdama juos valdyti, todėl teismas jos veiką pagrįstai kvalifikavo kaip tyčinį kvalifikuotą nužudymą.
BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas 9 metų bausmę, atsižvelgė į jauną nuteistosios amžių, teigiamą charakteristiką, kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta, todėl jos dar labiau švelninti nėra pagrindo.
Šiandienis Apeliacinio teismo nuosprendis formaliai dar gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui, tačiau verdiktas įsiteisėjo ir J.Mataitytė turėtų keliauti už grotų atlikti jai paskirtos bausmės.
