Per praėjusią savaitę sostinėje mirė devyni narkomanai, kurie tabore pirko heroiną.
Vilniaus apskrities policijos komisariato pareigūnai teigia, kad priežastis – netikėtai išaugusi narkotinės medžiagos koncentracija.
Anksčiau dozėje būdavo apie 10 proc. heroino, o praėjusią savaitę koncentracija išaugo iki 50 proc.
Sostinės policija pradėjo masinius reidus ir kratas prieš narkotikų prekeivius, teigiama, kad intensyviai dirba kriminalinės žvalgybos pareigūnai. Jų tikslas – kuo greičiau išsiaiškinti pokyčius heroino rinkoje ir užkirsti naujuosius narkotikų platinimo kelius.
15min.lt pabandė atsakyti į klausimą: kodėl prieš 68 metus sukurtas Vilniaus čigonų taboras vis dar nėra visiškai išvalytas? Analizė rodo, kad yra penkios pagrindinės priežastys.
1. Nebuvo ilgalaikių planų ir institucijų bendradarbiavimo
Pagrindinė priežastis, kodėl Vilniaus čigonų taboro problema iki šiol nėra išspręsta – nebuvo ilgalaikių planų, kuriuos sudarytų visos susijusios institucijos.
Tiek policija, tiek savivaldybė, tiek kitos institucijos darė pavienius veiksmus.
Pavyzdžiui, buvo pastatytas Romų kultūros centras. Kultūros ministerija parengė bendruomenės integracijos planus, sukūrė komisiją, tačiau nebuvo veiksmų tęstinumo, o svarbiausia – pati romų bendromenė programoje dalyvavo pasyviai.
Tik 2010 metais skirtingos valstybės institucijos pirmą kartą pabandė suvienyti jėgas ir sudaryti kompleksinį priemonių planą.
Tada sostinės policija krėtė narkotikų prekeivius, inspektoriai griovė nelegalius pastatus, bendrovė „Lesto“ karpė neteisėtus elektros laidus, vaiko teisių apsaugos specialistai rūpinosi mažamečiais, Asmens raidos centro atstovai aiškinosi romų kultūrines ypatybes, Vilniaus miesto savivaldybė sprendė socialinius klausimus.
Tai buvo daroma kelerius metus iš eilės ir, galima teigti, padėjo sumažinti problemą.
Šiuo metu įkalinimo įstaigose sėdi apie pusšimtis čigonų, tarp jų ir stambūs tiekėjai. Pats lūšnynas primena lokalizuotą gaisro židinį, nes per reidus visiškai sunyko Žemutinis ir Rodūnios kelio taborai, o turtingesni čigonai išsikėlė į Aukštutinį taborą.
Policijos pareigūnai sako, kad tai – geriausias rezultatas, kurio galima pasiekti su turimais ištekliais ir priemonėmis. Tam, kad Vilniaus čigonų taboras būtų visiškai išvalytas, reikia ilgalaikių planų, kurie būtų nukreipti į kovą su priežastimis, o ne pasekmėmis.
„Šios problemos neišspręsime per kelias dienas, tik spragtelėję pirštais. Prireiks dešimties, gal penkiolikos metų ir plano su labai aiškiais tikslais ir priemonėmis“, – 15min.lt sakė Kęstutis Lančinskas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas.
Jis mano, kad pirmiausiai turi būti vykdoma tikra, o ne deklaratyvi romų bendruomenės integracija.
„Taboro vaikai nuo mažens yra įtraukiami į narkotikų prekybą, todėl ten turi pasikeisti karta. Vaikai turi lankyti mokymo įstaigas, turi matyti, kad yra ir kitoks gyvenimas. Tačiau tam reikia specialistų. Ne policijos kompetencija spręsti tokias socialinias problemas“, – sakė K.Lančinskas.
Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad bandys įgyvendinti ilgalaikį integracijos planą, į kurį bus įtrauktos visos susijusios institucijos: sostinės policija, sveikatos centrai, socialinės įstaigos, pati romų bendruomenė.
Socialinis būstas būtų skiriamas tik toms šeimoms, kurios sutiks dalyvauti ir kitose programose, pavyzdžiui, vaikai lankys mokymo įstaigą, o tėvai – dirbs normalų darbą, – sakė G.Paluckas.
Savivaldybės specialistai rengia vadinamą penkių žingsnių romų integravimo į visuomenę planą, kuris apima narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimą, švietimą, užimtumą ir kokybiškų gyvenimo sąlygų užtikrinimą.
„Galbūt bandysime pritaikyti socialinio verslo modelius, nes tradicinės Darbo biržos priemonės romų neveikia“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas.
Jis pasakojo kelias idėjas, kurios galėtų būti įgyvendintos: „Socialinis būstas būtų skiriamas tik toms šeimoms, kurios sutiks dalyvauti ir kitose programose, pavyzdžiui, vaikai lankys mokymo įstaigą, o tėvai – dirbs normalų darbą. Taip po truputį bandytume nuo taboro atskelti sveikąją dalį ir integruoti į visuomenę.“
Politikas teigė, kad tai bus pirmasis tikras bandymas integruoti romų bendruomenę ir pagaliau išvalyti Vilniaus čigonų taborą. Jis tikina, kad pirmieji pokyčiai prasidės jau nuo rudens.
2. Teismai grąžina pinigus nusikaltėliams
Kovodami su narkotikų prekeiviais, kriminalistai dirba trimis pagrindinėmis kryptimis: ieško narkotikų tiekimo šaltinio, naikina pardavimo taškus ir siekia ištirpdyti nusikaltėlių finansus, kad šie neturėtų už ką pirkti heroino.
Pernai sostinės pareigūnai tabore sulaikė 1094 žmones ir pradėjo 170 ikiteisminių tyrimų, o per pirmąjį šių metų pusmetį – sulaikė 676 asmenis ir pradėjo 48 ikiteisminius tyrimus.
Per šiuos metus sostinės pareigūnai tabore sulaikė 676 žmones, buvo pradėti 48 ikiteisminiai tyrimai ir surašyti 526 administracinės teisės pažeidimo protokolai.
Šiuo metu apie pusšimtis taboro prekeivių sėdi už grotų.
Neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek buvo išimta nešvarių pinigų, tačiau sumos irgi būtų įspūdingos.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais per vieną operaciją pareigūnai rado 60 tūkst. litų, o per kitą – apie 30 tūkst. litų.
Tačiau patyrę kriminalistai pasakojo, kad teismai dažnai grąžina paimtus pinigus narkotikų prekeiviams, todėl nepavyksta nutraukti finansinių gijų, per kurias maitinamas šešėlinis verslas.
Kriminalistai teigia, kad užtenka ranka surašyto „skolos raštelio“, kad didelės sumos būtų grąžintos įtariamiesiems – suprask, pinigai priklauso ne sulaikytajam, todėl turi būti grąžinti.
Pavyzdžiui, prieš kelerius metus teismas grąžino 180 tūkst. litų čigonų baronu vadinamam Josifui Tyčinai. Jis buvo sulaikytas per didelę policijos operaciją, kai kriminalistai Vilniaus čigonų tabore rado heroino už 300 tūkst. litų.
Būna ir kitokių skandalingų situacijų.
Prieš pusantrų metų sostinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimų valdybos (ONTV) pareigūnai sulaikė Tadžikistano pilietį 44 metų Komildžoną Umarovą, kuris buvo vienas iš svarbiausių Vilniaus čigonų taboro heroino tiekėjų.
ONTV pareigūnai beveik metus stebėjo šį nusikaltėlį ir ruošėsi sulaikymo operacijai, kuri sėkmingai buvo įvykdyta 2013 metų lapkritį. Narkotikų prekeivis su savimi turėjo apie 10 kg heroino ir 150 tūkst. JAV dolerių.
Tačiau Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Kisielius paleido tadžiką į laisvę, o šis – paspruko nuo Lietuvos teisėsaugos.
3. Taboras yra infrastruktūra, kuri suteikia priedangą
Yra teigiančių, kad negalima Vilniaus čigonų taboro išsklaidyti. Esą tada heroino prekeiviai pabirtų po miestą ir prekiautų narkotikais kituose miegamuosiuose rajonuose, keldami pavojų gyventojams.
Taip teigiantys mano, kad taboras yra savotiškas kriminalinis getas, kur pareigūnams lengva stebėti ir kontroliuoti tiek narkomanus, tiek prekeivius.
Tačiau policijos pareigūnai smarkiai kritikuoja tokius teiginius.
„Taboras narkotikų prekeiviams suteikia rimtą apsaugą ir apsunkina mūsų darbą. Tai yra savotiška infrastruktūra, kuri leidžia jiems greitai reaguoti į policijos veiksmus, pasislėpti, trukdyti pareigūnų darbą“, – aiškino Arūnas Paulauskas, Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato viršininkas.
Pavyzdžiui, stambiausi narkotikų prekeiviai dažniausiai gyvena vadinamajame Aukštutiniame tabore. Į jį vedantis kelias yra smarkiai išraustas ir duobėtas, todėl reidą vykdantiems pareigūnams yra sunku greitai įlėkti į teritoriją.
Visus įvažiavimus į taborą ir aplinkinę teritoriją stebi vaikai. Jie netgi žino, kaip atrodo nežymėti kriminalistų automobiliai. Mažamečiai turi mobiliuosius telefonus, todėl gali greitai įspėti narkotikų prekeivius apie policiją.
„Prie savo namų jie pasistato aukštą tvorą ir joje įrengia langelius, per kuriuos parduodami narkotikai. Pirkėjas net nemato, kas jam padavė dozę ir paėmė pinigus. Tam, kad įrodytume kaltę, turime pardavėją pagauti už rankos, o tai yra labai sudėtinga“, – apie taboro infrastruktūrą pasakojo A.Paulauskas.
Praėjusiais metais ONTV ir kitų policijos padalinių pareigūnai mėnesį be paliovos talžė Vilniaus čigonų taborą. Tam, kad sulaikytų narkotikų pardavėjus, jie turėdavo arba žaibiškai išversti kelių metrų aukščio tvoras, arba mikliai jas peršokti.
Tačiau net jei tokie žaibiški veiksmai pasiseka, tai dar negarantuoja tikros sėkmės.
Praktika rodo, kad dažniausiai su narkotikais būna sulaikomos moterys arba čigonų vergai – narkomanai, kurie nebeturi pinigų, todėl vergauja už dozę.
Čigonai vyrai, kurie iš tikrųjų kontroliuoja heroino verslą, patys nedalyvauja pardavimo procese, todėl sunku įrodyti jų kaltę.
Jie stebi mūsų veiksmus, analizuoja, turi gerų patarėjų, nagrinėja įstatymus, mokosi iš klaidų. Patikėkite, jie moka prisitaikyti ir keistis, – kalbėjo A.Paulauskas.
„Jie stebi mūsų veiksmus, analizuoja, turi gerų patarėjų, nagrinėja įstatymus, mokosi iš klaidų. Patikėkite, jie moka prisitaikyti ir keistis“, – kalbėjo A.Paulauskas, kurio pareigūnai nuolat rengia reidus prieš heroino prekeivius.
Policijos atstovai teigia: išsklaidžius Vilniaus čigonų taborą, heroino prekeiviai greičiau sėstų už grotų.
„Net jeigu narkotikų prekeiviai pasklistų po kitus Vilniaus miegamuosius rajonus, tai mums vis tiek būtų žymiai lengviau juos stebėti ir gaudyti su įrodymais. Prekiauti narkotikais daugiabučio bute yra daug sudėtingiau, nei tokioje specifinėje teritorijoje kaip taboras“, – paaiškino A.Paulauskas.
4. Nevyksta rimtas heroino paklausos mažinimas
Tiek sostinės politikai, tiek policijos pareigūnai sutaria, kad viena iš būtinų priemonių – heroino paklausos mažinimas. Tačiau prieš penkerius metus sukurta labai efektyvi narkomanų gydymo programa buvo uždaryta.
2010 metais Vilniaus priklausomybės ligų centras ir sostinės policija įgyvendino idėją, pagal kurią tabore sulaikyti narkomanai galėdavo be eilės prisijungi prie vadinamosios metadono programos.
„Jeigu narkotikus vartojančiam asmeniui pasakysi, kad jis po kelių savaičių turi ateiti į gydymo įstaigą ir jam bus suteikta pagalba, jis greičiausiai nepasirodys. Pagalbos reikia čia ir dabar“, – aiškino A.Paulauskas, Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato viršininkas.
Per tris mėnesius sostinės pareigūnai į Vilniaus priklausomybės ligų centrą atsiuntė 122 narkomanus, sulaikytus tabore. Net 80 procentų iš jų tęsė gydymą ir socialinę integraciją į visuomenę.
Tai reiškia, kad ši programa iš Vilniaus čigonų taboro atėmė mažiausiai 30 tūkst. eurų per mėnesį – skaičiuojama, kad per mėnesį vienas narkomanas heroinui išleidžia apie 300 eurų.
Per tris mėnesius sostinės pareigūnai į Vilniaus priklausomybės ligų centrą atsiuntė 122 narkomanus, sulaikytus tabore. Net 80 procentų iš jų tęsė gydymą ir socialinę integraciją į visuomenę.
„Pavyko iš romų taboro atitraukti daugiau nei 100 nuolatinių heroino vartotojų. Jie buvo ištirti dėl pavojingų aplinkiniams infekcinių ligų, visų pirma, tuberkuliozės, virusinio hepatito C ir ŽIV. Be to, policijos duomenimis, nusikaltimų mieste sumažėjo apie 15 proc.“, – pasakojo Emilis Subata, Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas.
Nepaisant sėkmės, šiuo metu tokia programa nėra vykdoma.
Narkomanams ir toliau teikiamas vadinamasis pakaitinis gydymas, tačiau nėra sudaromos išskirtinės sąlygos Vilniaus čigonų taboro klientams.
Senosiose Europos Sąjungos šalyse vadinamasis pakaitinis gydymas, kai narkomanas gauna metadono, yra taikomas maždaug 50–60 proc. ligonių, o Lietuvoje – tik apie 10 proc.
Specialistai spėja, kad viena iš tokios tendencijos priežasčių yra politinės valios trūkumas. 2005 ir 2011 metais Seime atsirado politikų, kurie pasisakė prieš metadono programą – esą toks gydymas neveiksmingas ir net žalingas.
Pakaitinio gydymo medikamentams šiemet skirta apie 77 tūkst. eurų.
5. Nėra specialaus policijos padalinio
Sostinės policijos atstovai svarsto, kad nuolatinę Vilniaus čigonų taboro kontrolę ir spaudimą narkotikų prekeiviams galėtų užtikrinti specializuotas padalinys, tačiau tam nėra finansavimo.
„Taboras patenka į mūsų teritoriją ir neabejotinai yra vienas iš svarbiausių prioritetų. Tačiau privalome atlikti ir kitas savo funkcijas, vykdomi ir kiti nusikaltimai, todėl mes negalime visų pareigūnų laikyti tik tabore“, – sakė A.Paulauskas, Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato viršininkas.
Policijos atstovai svarstė, kad tai galėtų būti 4–5 kriminalistų grupė, kuri nuolat kovotų su heroino prekeiviais tabore.
Tabore dirbantys pareigūnai labai greitai sukaupė solidžios patirties, kilo karjeros laiptais ir gavo gerų pasiūlymų iš kitų padalinių ar teisėsaugos institucijų.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas K.Lančinskas sako, kad neformaliai tokia komanda jau buvo suburta, tačiau iškilo neįprasta problema.
Tabore dirbantys pareigūnai labai greitai sukaupė solidžios patirties, kilo karjeros laiptais ir gavo gerų pasiūlymų iš kitų padalinių ar teisėsaugos institucijų.
„Pareigūnai išsilaksto, reikia surinkti naują grupę, apmokyti, jie turi įgyti patirties ir perprasti specifiką“, – pasakojo K.Lančinskas.
