Įtampa, kuri pastaruoju metu kaupėsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės saugomoje teritorijoje, iššovė praėjusią savaitę.
Ketvirtadienio naktį, apie 5.30 val., Lazdijų rinktinės pasieniečiai bandė sustabdyti du lengvuosius automobilius, tačiau vairuotojai nepakluso. Prasidėjo gaudynės.
Dešimt dėžių su kontrabandinėmis cigaretėmis gabenęs „Ford Mondeo“ taranavo VSAT pareigūnų visureigį. Pasieniečiai ištiesė priverstinio sustabdymo juostą, vadinamąjį ežį, pradūrė padangas ir įtariamųjų mašina nuriedėjo į griovį.
Kitas pasieniečių ekipažas persekiojo automobilį „Peugeot“, kuris taip pat nepakluso reikalavimui sustoti. Pareigūnai paleido du įspėjamuosius šūvius ir vieną į padangas, tačiau kulka kliudė automobilyje sėdėjusį 18 metų Edgarą Balčių.
Jis mirė nuo sužeidimų.
Nelaimė sukėlė audringas diskusijas visuomenėje apie pareigūnų darbą ir atsakomybę. Tačiau susidaro įspūdis, kad problema yra gilesnė nei vienas tragiškas įvykis.
Tai buvo ne pirmosios gaudynės ir ne pirmasis šaudymas šiemet. Lazdijų rinktinės saugomoje teritorijoje panašūs įvykiai nuolat kartojasi.
Kontrabandos srautai išaugo 5 kartus
Lazdijų rinktinė šiuo metu prižiūri 73 kilometrų sieną su Rusija ir 57 kilometrų ilgio sieną su Baltarusija. Pastarajame ruože šiuo metu vyksta vienas nuožmiausių mūšių dėl valstybės ekonomikos. Jo mastą galima nusakyti net skaičiais.
Pernai Lazdijų rinktinės pasieniečiai sulaikė maždaug 173 tūkst. kontrabandinių cigarečių pakelių. Daugiausia su baltarusiškomis banderolėmis.
O vien per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius nelegalių cigarečių srautas išaugo penkis kartus – sulaikyta apie 940 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių.
Kriminalinės žvalgybos pareigūnai sako, kad iš dalies tai susiję su didelėmis operacijomis.
Pavyzdžiui, Kapčiamiesčio užkardoje, kur ir įvyko kruvina nelaimė, neseniai buvo sulaikytas vilkikas su dideliu nelegalių cigarečių kroviniu. Be to, Baltarusijos ir Lietuvos pasieniečiai sulaikė didelę kontrabandos siuntą, kuri buvo gabenama Nemunu.
„Tačiau kontrabandos srautai mūsų saugomame ruože tikrai didėja“, – 15min.lt sakė Deividas Kaminskas, Lazdijų rinktinės vado pavaduotojas.
Daugėja įspėjamųjų šūvių
Situacija Lazdijų rinktinės prižiūrimoje teritorijoje primena 2004–2008 metus Lietuvos ir Rusijos pasienyje, kai Pagėgių pasieniečiai beveik kasdien persekiodavo kontrabandininkus.
Situacija Lazdijų rinktinės prižiūrimoje teritorijoje primena 2004–2008 metus Lietuvos ir Rusijos pasienyje, kai Pagėgių pasieniečiai beveik kasdien persekiodavo kontrabandininkus.
Tais metais daug nusikaltėlių žuvo sprukdami iš įvykio vietos arba per nelaimes gabenant kontrabandą. Šilutės rajono Plaškių kaime net įvyko susišaudymas, per kurį VSAT Specialiosios paskirties užkardos pareigūnai nukovė nusikaltėlį.
Dabar Lazdijų rinktinės pasieniečiai vis dažniau priversti panaudoti ginklą arba rizikuoti savo saugumu.
„Negalima sakyti, kad mes kiekvieną dieną turime kontrabandos gabenimo atvejų ar kad nuolat vyksta gaudynės, tačiau didėjimo tendencija yra labai ryški“, – kalbėjo D.Kaminskas.
Tą ketvirtadienio naktį apšaudytas automobilis „Peugeot“ buvo jau vienuoliktas šiemet, kurio vairuotojas nepakluso pareigūnų reikalavimams. Pernai tokių atvejų buvo dvylika.
Per praėjusius metus buvo sužeisti du pareigūnai, šiemet tokių kol kas nėra, – sakė D.Kaminskas.
Daugėja atvejų, kai pareigūnai priversti naudoti šaunamąjį ginklą. 2013 metais buvo 2 tokie atvejai, pernai – 4, o šiemet – jau 6.
„Per praėjusius metus buvo sužeisti du pareigūnai, šiemet tokių kol kas nėra“, – sakė D.Kaminskas.
VSAT pareigūnai mano, kad pagrindinė tokios tendencijos priežastis – Lazdijų rinktinės saugomoje teritorijoje nėra modernios sienos apsaugos sistemos.
„Tokią prielaidą tikrai galime daryti. Tai rodo ir Pagėgių rinktinės patirtis. Kai buvo įdiegta sienos stebėjimo sistema, kontrabandos srautai smarkiai sumažėjo ir persikėlė prie Baltarusijos sienos“, – sakė D.Kaminskas.
Lūžis – įrengus sistemas
Prieš devynerius metus Pagėgiai buvo vadinami kontrabandos sostine. Nedideliame pasienio miestelyje nelegalių prekių gabenimas buvo labai svarbus užsiėmimas, į kurį buvo įtraukiami net vaikai.
Tačiau 2007–2008 metais pareigūnams pavyko pasiekti persilaužimą.
Svarbiausia sėkmės priežastis – moderni sienos stebėjimo sistema, kuri dabar apima visą Rusijos ir Lietuvos pasienį.
Paprastai tariant, tokią sistemą sudaro seisminiai detektoriai, kurie fiksuoja judesius, ir galingos vaizdo stebėjimo kameros, kurios atsisuka į tą vietą, kur užfiksuojamas judėjimas. Tokia sistema siunčia tikslias įsibrovėlių koordinates tiesiai budintiems pareigūnams.
Pirmoji tokia sistema 2007 metais buvo įrengta Bardinų užkardoje. Sėkmė buvo akivaizdi – kontrabandos gabenimo atvejų per pirmuosius metus sumažėjo nuo 87 iki 15.
Kai 2010 metais tokia sistema buvo įdiegta Viešvilės užkardoje, kontrabandos srautas sumažėjo nuo 36 bandymų gabenti krovinius iki vieno.
2005 metais pareigūnai sulaikė apie 2 mln. 500 tūkst. pakelių nelegalių cigarečių, o 2012 metais, kai sieną su Rusija užtvėrė modernios technologijos, sulaikyta 19 kartų mažiau.
2005 metais, kai Pagėgiuose įsisiautėjo kontrabandininkai, pareigūnai sulaikė apie 2 mln. 500 tūkst. pakelių nelegalių cigarečių.
2012 metais, kai sieną su Rusija užtvėrė modernios technologijos, buvo sulaikyta 19 kartų mažiau – vos 132 tūkst. pakelių.
Padengs tik dalį Nemuno pakrantės
Dabar pagrindiniai kontrabandos srautai eina per Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Tačiau prieš kelerius metus VSAT pareigūnai ir tose teritorijose pradėjo įrenginėti modernias sienos apsaugos sistemas.
Tarkime, Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos ruože, kur pernai buvo įrengtos modernios sistemos, valstybės sienos pažeidimų skaičius sumažėjo 28 proc.
2014 metais pasieniečiai sulaikė apie 81 tūkst. kontrabandinių cigarečių pakelių, o 2015 metais – vos 4 tūkst.
„Viena iš priežasčių, kodėl kontrabandą bandoma gabenti per mūsų teritoriją, ta, kad mes neturime sienos apsaugos sistemos, – pasakojo Lazdijų rinktinės vado pavaduotojas D.Kaminskas. – Kontrabandininkai visuomet ieško tokių landų, kur lengviau pravežti krovinį.“
Artimiausiu metu planuojama modernia sienos stebėjimo sistema uždengti apie 6 km Nemuno pakrantės. Tačiau maždaug 51 km liks neuždengtas.
VSAT pareigūnai aiškino, kad Rusijos ir Lietuvos pasienis bei dalis sienos su Baltarusija buvo apsaugota už Europos Sąjungos pinigus, tačiau šiuo metu lėšų nėra numatyta.
