Drąsiaus Kedžio ir jo aplinkos žmonių iniciatyva kovos įrankiu paverstos mergaitės pasakojimas taps spekuliacijų objektu. Kas tikra, o kas išgalvota? Kur baigiasi melas ir prasideda beprotybė? Tačiau čia turėtų būti viskas tikra. Tikras mamos ir jos bičiulių nuskriaustos mergaitės liudijimas. Tai kas, kad filmuoja tėvas, o ne tie, kurie turi teisę tai daryti. Tai kas, kad ne viskas vyksta sklandžiai, kaip norėtųsi.
D.Kedžio sesuo teisėja N.Venckienė žinojo, kuo savo namuose užsiima brolis. Veikiausiai savo akimis matė, kaip mergaitė šliaužioja, ropinėja, it būtų iš zoologijos sodo. Matė ir žinojo daug, kad galėtų šią beprotybę sustabdyti. Tačiau nesustabdė. Į Kedžių namus atvykęs kompiuterių specialistas Mindaugas pats įsitikino, ką porelė išdarinėja. Tinklalapis pedofilai.com turėjo suduoti mirtiną smūgį visiems, o ypač Stankūnaitei su seserimi, Ūsu ir Furmanavičiumi. Sumontuotą mergaitės pasakojimą buvo nuspręsta skubiai išplatinti internete, viešai tariamus pedofilus įvardyti ir pasmerkti.
Iš karto po žudynių imta narstyti šeimos istoriją skersai išilgai. Paaiškėjo, kad D.Kedys – ne vienintelis giminės atstovas, aplinkiniams sukėlęs šoką ir nuostabą. Prieškariu už grotų sėdėjo ir jo senelis Juozas Markauskas, neva turėjęs nemalonumų dėl to, jog įtarė vienos pasiturinčios šeimos galvą naktimis žaginant tarnaitę. Neprognozuojamo būdo vyras įvykdęs savo teisingumą – smeigęs žmogui peiliu į pilvą. Kalbama, kad Drąsiaus senelis buvęs labai keistas žmogus, nemėgęs kryžiaus. Manęs, kad jis yra ne garbinimo objektas, o žudymo įrankis.
