Vilniaus apygardos teismo posėdyje antradienį kalbą pasakė vienintelio teismo procese suimto kaltinamojo gynėja Galina Kardanovskaja.
J.Melis laikomas suimtas nuo 2014 kovo, kuomet buvo sulaikytas vykstantis per sieną. Prokuratūra prašo pripažinti jį kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui bei skirti 16 metų laisvės atėmimo bausmę. Gynėja sako, kad tokia bausmė niekuo nepagrįsta ir nemotyvuota.
Prokurorai teigia, kad J.Melis sausio 13-ąją buvo tanke prie televizijos bokšto.
Manau, kad kaltinimai yra pareikšti nepagrįstai, pažeidžiant fundamentalius teisės principus, baudžiamasis persekiojimas turi būti nutrauktas.
„Išnagrinėjus bylos medžiagą, atlikus teisės normų analizę, manau, kad kaltinimai yra pareikšti nepagrįstai, pažeidžiant fundamentalius teisės principus, baudžiamasis persekiojimas turi būti nutrauktas, nesurinkta neginčijamų ir patikimų įrodymų“, – per posėdį sakė G.Kardanovskaja.
Ji teigė, kad byla yra politizuota, visuomenėje jau suformuota nuomonė, kad teisiami karo nusikaltėliai. Gynėja citavo 2016 metais prezidentės Dalios Grybauskaitės Seime minint Sausio 13-osios metines pasakytą kalbą. Joje šalies vadovė sako, kad Lietuvai prireikė net 25 metų, kad byla pasiektų teismą ir teisingumo valanda atėjo.
„Žuvusieji ir nukentėjusieji paaukojo gyvybę vardan nepriklausomybės ir laisvės. Jis yra politinės valdžios auka ir įkaitas, jis nebijo atsakomybės, tačiau reikia vertinti įvykius taip, kaip jie vyko“, – sakė G.Kardanovskaja.
Gynėja abejojo dėl įstatymų taikymo
Advokatė apgailestavo, kad dabar nagrinėjamoje Sausio 13-osios byloje gynybos galimybės yra apribotos, negalima naujai nustatinėti faktinių aplinkybių pilna apimtimi, nes negalima iš naujo aiškintis, kas įvyko tų įvykių metu, įsiteisėję teismų sprendimai yra nekvestionuojami. Gynėja minėjo 2013 metais priimtą Aukščiausiojo Teismo verdiktą Algirdo Paleckio byloje, joje A.Paleckis nuteistas bauda už Sausio 13-ąją įvykdytų nusikaltimų neigimą.
A.Kardanovskaja taip pat priminė 1999 metais tame pačiame Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtą Lietuvos komunistų partijos veikėjo Mykolo Burokevičiaus ir kitų kaltinamųjų bylą. Nuosprendžiu perversmo byloje jis buvo pripažintas dėl tyčinių nužudymų, sveikatos sužalojimų, tačiau jam karo nusikaltimai nebuvo inkriminuoti.
„Valstybės kaltintojas mano ginamajam įstatymą pritaikė netinkamai. Šioje istorinėje byloje susiklostė komplikuota teisinė situacija – vienoje byloje vienas įstatymas pritaikytas, kitoje kitas“, – sakė ji.
G.Kardanovskaja mano, kad dabartinę Sausio 13-osios įvykių bylą nagrinėjantis teismas turi remtis teismų sprendimais M.Burokevičiaus byloje, nes nėra teisinio pagrindo kitų dalyvių veiksmus vertinti kitaip nei M.Burokevičiaus byloje. Todėl, pasak G.Kardanovskajos, tokiu atveju jo ginamojo byla turi būti nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminams. Karo nusikaltimams senatis netaikoma, nužudymams, sveikatos sutrikdymams Lietuvoje galioja senatis.
Advokatė teismą ragino remtis ir buvusio sovietų saugumo karininko Vytauto Vasiliausko baudžiamąja byla. Joje Strasbūro teismas 2015 metais paskelbė, kad Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui, o buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje nuteistas remiantis „teisinėmis nuostatomis, kurios negaliojo 1953 metais“ nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje, pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją.
„Turi būti taikomas principas: nėra nusikaltimo be įstatymo. Byla Vasiliauskas prieš Lietuvą. J.Melis, kaip ir V.Vasiliauskas net su teisininkų pagalba negalėjo numatyti, kad padarys nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus“, – teismui sakė advokatė.
Ji mano, kad jos ginamasis tik vykdė aukštesnių vadovų įsakymus, to negalima vertinti kaip organizuotos grupės, kariškiai nėra politiniai veikėjai, jie vykdė politinės valdžios sprendimus.
Advokatė priminė teisme apklausto karo eksperto liudijimą, jog kariškiai nėra organizuota grupė kriminaliniu aspektu.
„Kariškai išnaudoti kaip įrankiai vadovybės veiksmams pasiekti, kariai neturėjo jokio savarankiškumo. J.Melis, jis vykdė įsakymą vykti nurodytu maršrutu. Neįrodyta, kad J.Melis veikė iš anksto suburtoje grupėje pagal planą, nėra įrodymų, kad veiksmai su juo derinami“, – kalbėjo gynėja.
Duodamas parodymus apgailestavo
Dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Sausio 13-osios byloje teisiamas Rusijos pilietis J.Melis teisme anksčiau davė parodymus.
Jis tada pareiškė apgailestaujantis, kad kaltinamaisiais byloje tapo eiliniai kariškiai, kurie tik vykdė įsakymą.
Kaltinamasis sakė, kad 1991 metais, dalyvaudamas sovietų operacijoje, manė tarnaujantis savo šaliai.
„Dalyvaudamas operacijoje buvai įsitikinęs, kad Lietuva priklauso Sovietų Sąjungai. Aš turėjau visus pagrindus taip manyti. Situacija buvo sudėtinga ir prieštaringa“, – teisme kalbėjo J.Melis.
Jis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Byla dėl Sausio 13-osios įvykių jau baigiama nagrinėti teisme, kalbas sako kaltinamųjų gynėjai.
Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, dauguma jų teisiami už akių.
Buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir kai kuriuos karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos.
