Teismo nuosprendį išklausė nuo 2018-ųjų gegužės, kuomet buvo surastas ir pargabentas iš užsienio, iki šiol Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikytas Mindaugas Laurinaitis bei laisvėje teismo sprendimo laukęs jo bendrininkas Arūnas Tebelškis.
M.Laurinaičiui paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti. Į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikymo ir suėmimo laikas. Kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintas, kaltinamasis paleistas teismo salėje.
A.Tebelškiui skirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Tenkintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo. Priteista į Lietuvos valstybės biudžetą solidariai atlyginti 138 446 eurus padarytai žalai atlyginti.
Tenkintas ir Policijos departamento prašymas priteisti ekstradicijos išlaidas, kurios siekia 2 831,88 Eur.
Nuosprendis per 20 dienų dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Pasisavino turtą ir sukčiavo
Abu vyrai kaltinti sukčiavimu, turto pasisavinimu, M.Laurinaitis ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, o A.Tebelškiui teko atsakyti ir už dokumentų klastojimą. Pradžioje kratęsi atsakomybės, ikiteisminio tyrimo metu abu vyrai pripažino savo kaltę, sutiko, jog teisme būtų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Ši aplinkybė teismui leido bausmę mažinti trečdaliu.
M.Laurinaitis ir A.Tebelškis yra kaltinti pasisavinę pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, socialines įmokas. Valstybinė mokesčių inspekcija kaltinamiesiems pateikė 138 446 eurų civilinį ieškinį.
M.Laurinaitis buvo įkūręs cechą, kuriam vystyti trūko pinigų. Buvusiame vaikų darželyje jis įkurdino konservų gamybos liniją, pastatė įrangą, tačiau siekė susimažinti mokesčius, kuriuos, kaip sakėsi pats kaltinamasis, norėjo investuoti į pastato remontą.
Sukčiai naudojo porą aferos schemų. Vienoje dalyvavo tik klaipėdiečiai.
Fiktyvių įmonių vardu Latvijoje jie pirkdavo žuvų konservus, paskui išrašydavo buhalterinius dokumentus, rodančius, kad iš fiktyvių Lietuvoje registruotų firmų konservus nupirko A.Tebelškio vadovaujamos bendrovės. Vėliau šios prekės būdavo tiekiamos didiesiems prekybos tinklams.
Pagal įstatymus PVM turėdavo sumokėti įmonės, nupirkusios prekes užsienyje. Tačiau fiktyvios bendrovės šio mokesčio nemokėdavo, tad vien pagal šią schemą buvo nusukta daugiau kaip ketvirtis milijono litų PVM.
Kaltinamasis M.Laurinaitis teigė, jog pinigų už tariamus sandorius nepasisavino, o panaudojo įmonės veiklai, įsigydavo prekių, įrangos.
„Nuo nusikalstamų veikų praėjo dešimt metų, tad negali nurodyti, kur panaudojo, bet teigia, kad nepasisavino“, – teisme sakė prokurorė.
Bylos duomenimis, apgaule pasisavintų lėšų vertė siekia apie pusę milijono eurų. Iš anksto susitarę sukčiauti vyrai trejus metus tuštino valstybės kišenę. Klastojant sąskaitas faktūras buvo imituojami sandoriai.
M.Laurinaitis už atlygį paprašė A.Tebelškio surasti vadovus, kad šie pasirašinėtų dokumentus. Turima duomenų, jog vadovais tapdavo asocialūs asmenys, benamiai. Vyrai buvo įsigudrinę pirkti įmones ir per „vadovus“ vykdyti machinacijas.
Kratos metu pas vieną kaltinamųjų buvo aptikta narkotikų, o dokumentai buvo atsidūrę krosnyje.
