Pagal Seimo statutą, teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrindas pradėti parlamentaro apkaltos procedūrą, tačiau kitame statuto straipsnyje teigiama, kad apkaltos procesas rengiamas dėl veiksmų, padarytų einant pareigas.
R.Žilinskas nuteistas dėl elgesio 2007 metų gruodį, parlamentaru jis tapo po metų.
Vilniaus apygardos teismas vasarį R.Žilinską pripažino kaltu dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo ir skyrė 3,9 tūkst. baudą
„Tai (apkalta – BNS) turėtų vykti, kaip ir buvo prasidėjęs vyksmas – Seimo pirmininkė supažindina su nuosprendžiu, Seimas, gavęs įsiteisėjusį nuosprendį, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika“, – komentuodamas susidariusią situaciją žurnalistams sakė buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas S.Šedbaras.
Tačiau, anot jo, šiuo atveju Seimo statute nėra aiškiai nurodyta, kas turėtų teikti Seimui nutarimo projektą dėl apkaltos pradžios, tad, jeigu niekas nesiims iniciatyvos, toks projektas gali būti ir nepateiktas.
„Tai būtų rimtas klausimas KT – jei nusikaltimas būtų padarytas prisiekus ir einant Seimo nario pareigas, – viena. Šiuo atveju veika padaryta prieš rinkimus, rinkimų metu buvo žinoma, kad toks procesas vyksta, žiūrint formaliai Seimo statutą, toks nutarimas turi būti teikiamas ir dėl jo turi būti balsuojama, bet kas turi jį parengti – niekur nėra pasakyta, čia šiuo atveju nėra subjekto, kuris turėtų inicijuoti“, – dėstė S.Šedbaras.
„Tokia situacija, kuri neaišku, kaip turi vykti“, – reziumavo Seimo TTK pirmininkas.
Parlamento vadovė Irena Degutienė žurnalistams tvirtino dar nemačiusi LAT nutarties, tad ir komentuoti įvykių eigos negalinti.
„Tikrai nenoriu nieko komentuoti, nes jūsų pasakymais negaliu vadovautis, kai gausiu oficialiai sprendimą, pasakysiu, ką mums reikia daryti, ir ko nereikia daryti“, – sakė I.Degutienė.
Vilniaus apygardos teismas vasarį R.Žilinską pripažino kaltu dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo ir skyrė 3,9 tūkst. baudą. Prieš tai incidentą nagrinėjęs Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas politiko veiksmuose įžvelgė tik administracinę atsakomybę.
R.Žilinskas su draugu M.Gurskiu į konfliktą su policija įsivėlė 2007 metų gruodį, kai dar nebuvo išrinktas į Seimą. Į policiją jis pristatytas, kai taksi vairuotojas pranešė, jog vyrai atsisako mokėti už taksi paslaugas ir elgiasi agresyviai. Policininkai teisme yra sakę, kad R.Žilinskas su draugu juos įžeidinėjo ir jiems nepakluso.
