Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme atversta baudžiamoji byla dėl nusikalstamo „Voyage-Voyage“ bankroto, apgaulingo buhalterijos tvarkymo ir sukčiavimo.
„D.Tolušis yra kaltinamas tuo, kad jis sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir padarė didelės turtinės žalos kreditoriams“, – kaltinimus skaitė prokurorė Jurgita Steponavičiūtė-Otto.
Su įmonės dokumentais susipažinę tyrėjai nustatė, kad įmonė nemoki buvo jau 2012 metais, tačiau nuo tada D.Tolušis prisiėmė iš jos paskolų už 196 tūkst. litų (maždaug 58 tūkst. eurų). Tiesa, jis pats tvirtina didžiąją dalį grąžinęs.
Kaltinime nurodyta, kad 2012–2013 metais D.Tolušis tyčia neįtraukė į įmonės apskaitą užsienio partnerių išrašytų sąskaitų, siekiančių 220 tūkst. eurų.
Taip susidarė įspūdis, kad įmonė dirba pelningai, o D.Tolušis sau išsimokėjo daugiau nei 124 tūkst. eurų dividendų.
Beje, žlungančios įmonės darbuotojams jis gerokai pakėlė atlyginimus, tą patį padarė ir sau.
„Tokiu būdu sąmoningai blogai valdydamas nulėmė jos bankrotą“, – vyrą kaltino prokurorė. Kaltinime nurodyta, kad dėl šių veiksmų padaryta 175 tūkst. eurų žala kreditoriams.
D.Tolušis prisipažino kaltu dėl visų jam pateiktų kaltinimų. Kaltinamajame akte prokurorė nurodė, kad bylą galima išspręsti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Tai reiškia, kad išklausiusi teisiamo vyro pasakojimo teisėja iškart gali eiti rašyti nuosprendžio, nes ginčo dėl kaltės nėra.
Tačiau iš D.Tolušio išgirdusi visus įmonės valdymo užkulisius, teisėja Ugnė Gailiūnienė nusprendė, kad liudytojus teks kviesti.
Nors D.Tolušis ir prisiima visą kaltę, liko neaišku, ar išties visi kaltinime išvardinti veiksmai padaryti tyčia.
Buhalterija – absoliutus chaosas
Pats verslininkas tvirtino net neįsivaizdavęs, kad jau 2012 metais įmonė buvo ant žlugimo ribos, tą jis esą sužinojo tik įsibėgėjus tyrimui policijoje.
„Mano nuomone, įmonė buvo viena sėkmingiausiai dirbančių kelionių organizatorių Lietuvoje ir ji buvo moki“, – ką galvojo tuo metu, kai ėmė paskolas ir mokėjosi dividendus, aiškino D.Tolušis.
Kaip aistringas keliautojas išgarsėjęs D.Tolušis aiškino, kad rūpinosi partnerių užsienyje paieška, naujų maršrutų ir idėjų generavimu, o apie skaičius ir finansus nieko neišmano, todėl esą tuo per daug ir nesidomėjo.
Apie problemas jis sakė sužinojęs tik 2014 metais, kai atsitraukė nuo įmonės valdymo ir išvyko gyventi į Indoneziją. Ten pradėjo plaukti partnerių laiškai su raginimais dengti skolas ir grasinimais atšaukti keliones.
„Įmonės buhalterija visą įmonės gyvavimo laikotarpį buvo absoliutus chaosas, buvo samdomas vienas buhalteris po kito, – dėstė jis. – Buvo visiškas chaosas, į kurį aš nelindau. Bet aš buvau įmonės direktorius ir tai aš pripažįstu, kad esu atsakingas už tą chaosą.“
Klausimų kilo ir dėl grynųjų pinigų, bet D.Tolušis atsakomybės kratėsi, esą jokio kontakto su jais neturėjo, net nežinojo seifo, kur jie laikomi, kodo, nes biure apsilankydavo keliskart per metus.
Į įmonės dokumentų segtuvus nebuvo įtrauktos šimtus tūkstančių siekiančios sąskaitos iš partnerių Indijoje, Kinijoje ir kitose Azijos šalyse. D.Tolušis tvirtino, kad tas sąskaitas dengė iš įmonės lėšų, o kodėl jos neįtrauktos, jis negali paaiškinti.
„Man labai keista, kaip keturios buhalterinės įmonės manęs neįspėjo, kad tos sąskaitos turi būti pateiktos buhalterijai“, – teisinosi jis.
Po šių aiškinimų teisėja pradėjo klausinėti, ar išties D.Tolušis pripažįsta savo kaltę, nes jis kaltinamas tyčiniais nusikaltimais, o iš pasakojimo susidaro įspūdis, kad tai tiesiog buvo aplaidus požiūris.
„Aš pripažįstu kaltę, – dar kartą patvirtino D.Tolušis ir pridūrė, kad kaip vadovas prisiima visą atsakomybę. – Padariau labai daug klaidų palikęs įmonę valdyti kitiems žmonėms, nesikišdamas į finansinius įmonės reikalus.“
Bandė gelbėti jaunystės svajonę
D.Tolušio pasakojimas atrodo įtartinai, nes keistus veiksmus jis atliko jau tada, kai žinojo apie prastą finansinę įmonės padėtį.
Pavyzdžiui, pasamdęs naują direktorę jis jai nepapasakojo apie didžiulius įmonės įsiskolinimus ir realias problemas, o partnerius ragino sąskaitas siųsti asmeniškai jam.
„Kai priėmiau ją į darbą, nenorėjau, kad ji žinotų apie įmonės įsiskolinimus. Aš ją samdžiau kaip profesionalę, kuri padėtų įsiskolinimus sumažinti. Aš pakviečiau pasakydamas, kad įmonės situacija yra sunki, – pasakė jis ir pridūrė, kad naujoji direktorė padėjo skolas per kelis mėnesius sumažinti 100 tūkst. eurų. – Bet kadangi vėliau pradėjo spausti užsienio partneriai, situacija tapo nekontroliuojama.“
Į jau žlungančią įmonę D.Tolušis iš asmeninių lėšų įnešė 144 tūkst. litų, anot jo, šie pinigai turėtų būti skaičiuojami kaip iš dalies grąžinta paimta paskola, tačiau tyrėjai galvoja kitaip.
„Aš dėjau visas pastangas, kad surasčiau investuotoją ir savo gyvenimo svajonę kažkaip ištraukčiau. Tai buvo mano, jauno žmogaus, gyvenimo svajonė. Padariau tūkstančius žmonių laimingus kelionėmis į Aziją“, – pasakė D.Tolušis.
Į šį teiginį prokurorė iškart atkirto, o kaip tie tūkstančiai žmonių likę be kelionių.
„184 žmonės, – patikslino D.Tolušis. – Su kai kuriais žmonėmis jau yra atsiskaityta iš mano asmeninių lėšų.“
Jis tvirtino, kad keliones ir toliau parduodavo šventai tikėdamas, kad pavyks išlipti iš duobės.
Pakėlė atlyginimus
Dar vienas keistas žingsnis – 2013 metais atlyginimams skiriama suma išaugo nuo 200 iki 700 tūkst. litų.
„Šitas dalykas padarytas nepagrįstai ir jis daugiau buvo padarytas remiantis ne mano loginiu mąstymu, o mano jausmais, – pasakojo verslininkas. – Remdamasis jausmais ir galvodamas, kad įmonės finansinė padėtis gera, sutikau didinti atlyginimus.“
Prokurorė pažymėjo, kad paties D.Tolušio atlyginimas kilo iki 11 tūkst. litų, o iki pat bankroto jis gaudavo 4448 eurus, taip pat prieš bankrotą išsimokėjo 18 tūkst. eurų išeitinę išmoką.
„Kad atlyginimas išmokėtas nepagrįstai didelis, visiškai su jumis sutinku“, – nesiginčijo D.Tolušis.
Kaltinimai – buhalterei
Daug įtartinų D.Tolušio veiksmų teisėsaugai papasakojo viena įmonės buhalterė. Pavyzdžiui, pasak jos, D.Tolušis kartą išgrynino 28 tūkst. eurų, bet niekaip neatsiskaitė. Pats verslininkas prašė vertinti jos parodymus kritiškai.
„Kadangi galimai jos padirbti parašai ant mano dokumentų, nė vienu jos pateiktu parodymu netikiu“, – pareiškė D.Tolušis.
Anot jo, būtent ši buhalterė faktiškai priėmė sprendimą dėl įmonės bankroto, nors jis pats dar tikėjosi išgelbėti skęstantį laivą. Tuo metu pats jis esą buvo išvykęs į užsienį.
„Buhalterė pasitinka darbuotojus, pasako, kad jūs nebedirbate. Pasikviečia antstolį. Iš biuro dingsta kompiuteris su visais buhalteriniais duomenimis. Kornelija išsimoka sau kosminį atlyginimą, įmonės autoritetas sužlugdytas per pusvalandį. Visi dokumentai sudėti į maišus. Esu informuojamas paštu, kad susirinkčiau daiktus iš biuro“, – bankroto aplinkybes prisiminė D.Tolušis.
Ši buhalterė bus kviečiama į kitą posėdį, teisėja išklausys ir jos įvykių versiją.
