Pirmadienį teismas toliau nagrinėjo bendrovės „Junesta“ vadovo A.Stabingio baudžiamąją bylą dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) nesumokėtų 2,2 mln. litų.
Šios dienos posėdyje teismas išklausė du svarbius liudytojus, visiškai priešingai vertinančius statybų įmonės finansinę būklę.
Teisiamojo A.Stabingio šaliai atstovavęs specialistas, nuo 1999 metų nepriklausomu auditoriumi dirbantis Michalas Stankevičius aiškino, kad tiriant „Junestos“ finansus „nebuvo paskaičiuotas kritinio mokumo koeficientas“.
Anot jo, tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) specialistai apskaičiavo tik bendrą mokumo koeficientą, kuris neatspindėjo realios padėties.
„Bendras mokumo koeficientas yra paviršutiniškas. Analizė turi būti gilesnė“, – tikino M.Stankevičius.
Kuo bendras mokumo koeficientas skiriasi nuo kritinio?
Kaip paaiškino teismui liudijęs auditorius, skaičiuojant kritinį, reikia eliminuoti įmonės valdomą trumpalaikį turtą: butus, žemės sklypus, kt. „Iš ten ištraukti pinigus ir atsiskaityti su valstybe nebuvo šansų“, – M.Stankevičius aiškino, jog turi būti atsižvelgiama ne į formaliai įmonės valdomą turtą, bet žiūrima, ar iš tikrųjų ji yra moki.
Sunkmečiu pamalonino akcininkus
Bylą kuruojantis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Arūnas Stankevičius siūlė atsižvelgti ne tik į formalią įmonės padėtį tam tikru laikotarpiu, bet ir ją lėmusias objektyvias aplinkybes.
„Jums yra žinoma, kiek įmonė 2008-ųjų pabaigoje išmokėjo dividendų akcininkams?“, – prokuroras A.Stankevičius klausė auditoriaus M.Stankevičiaus.
Pastarasis atsakė teigiamai ir minėjo 1 360 000 litų sumą.
Prokuratūros atstovas priminė, jog tuo metu galiojo Vyriausybės nutarimas, nustatantis mokėjimų eilės tvarką.
Ar išmokėdami dividentus, įmonės atstovai pažeidė minėtą tvarką?
„Vadovaujantis grynai nutarimu, tai taip“, – teko pripažinti „Junestos“ interesams atstovavusiam auditoriui.
Ar galėjo įmonė 1,5 mln. litų sumokėti tiekėjams ir rangovams?
„Jei žiūrėtume formaliai, tai...“, – minties nebaigė, bet ir šiuo atveju laisvės interpretuoti neturėjo M.Stankevičius.
„Žiūrėkime įstatymo raidę“, – pauzę nutraukė prokuroras.
Prokuratūros atstovui A.Stankevičiui užkliuvo ir auditoriaus išsakyta mintis, jog „Junestos“ turimo trumpalaikio turto – pastatytų butų, namų, sklypų, sunkmečiu nebuvo galima parduoti.Visiems žinomi dalykai neįrodinėjami! Krizė buvo. Amerika praktiškai bankrutavo. Tik štampuoja tuos savo žalius, o visi iš įpročio juos kaupia, – bylą nagrinėjantis teisėjas O.Zaicevas siūlė vengti interpretacijų, ar iš tiesų Lietuvą ir visą pasaulį sukrėtė ekonomikos krizė.
Prokuroras suabejojo, ar M.Stankevičiaus veiklos sritis ir kompetencija leidžia jam daryti tokias plačias išvadas.
„Prasidėjo nekilnojamojo turto krizė“, – bandė aiškintis liudytojas. Į pagalbą jam suskubo bylą nagrinėjantis teisėjas Olegas Zaicevas: „Visiems žinomi dalykai neįrodinėjami! Krizė buvo. Amerika praktiškai bankrutavo. Tik štampuoja tuos savo žalius, o visi iš įpročio juos kaupia...“
Beje, praėjusiame posėdyje apklaustas kaltinamasis A.Stabingis taip pat kalbėjo apie krizę pareikštamas, jog už pasaulinį ekonomikos nuosmukį negali prisiimti asmeninės atsakomybės.
FNTT įmonės kasoje matė milijonus
Teismas išklausė ir FNTT vyriausiojo specialisto Vidmanto Kliaubos argumentų. Kaip žinoma, FNTT yra padariusi išvadą, kad „Junesta“ tada, kai nemokėjo mokesčių VMI, buvo moki.
„Tų mokėjimo ir skaičiavimo būdų yra labai daug. Aš skaičiavau pagal mums pateiktas rekomendacijas“, – aiškino V.Kliauba.
Išvada apie mokumą buvo pagrįsta tuo, jog įmonė turėjo daugiau turto nei finansinių įsipareigojimų.
„Pirmiausia turėjo skirti pinigus darbuotojų algoms, sodrai. O paskui lėšos turėjo eiti ne dividentams, rangovams, o mokesčių inspekcijai“, – kartojo FNTT atstovas V.Kliauba.
Jis dar pridūrė: „Žiūrint į įmonės piniginius srautus, tų pinigų buvo gana nemažai, milijonai.“
„Ar buvo kreiptas dėmesys į turto pobūdį?“ – kaltinamajam šioje byloje atstovaujantis advokatas Vytautas Valašinas vėl lenkė kalbą, kad „Junestos“ turimo turto sunkmečiu nebuvo galimybės išparduoti.
„Nesu nekilnojamojo turto specialistas. Aš žiūrėjau į pinigų srautus“, – sakė „Junestos“ finansus vertinęs FNTT specialistas, minėjęs bendrą net 8 milijonų litų sumą.
Oponuojančių specialistų nuomones išklausęs teismas per mėnesį nuspręs, ar tenkinti kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą dėl finansinės buhalterinės ekspertizės šioje byloje skyrimo.
Iki gegužės 30 dienos bylą kuruojantis prokuroras žadėjo pateikti klausimus, kuriuos būtų verta užduoti ekspertams tuo atveju, jei ekspertizę bus nutarta atlikti. Potencialių klausimų turinys padės teismui apsispręsti, ar verta prašyti nepigiai kainuojančios ir, svarbiausia, ilgai trunkančios ekspertizės.
Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./Kaltinamasis A.Stabingis su advokatu V.Valašinu (kairėje) teisme. |