„Valstybės turto fondas“ kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal Italijos verslininko Luigiterzo Bosca ieškinį, kuri buvo užbaigta nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartimi.
Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad „Valstybės turto fondas“ neturėjo teisės pašalinti Luigiterzo Bosca iš derybų dėl AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir panaikinti AB „Alita“ akcijų paketo privatizavimo viešo konkurso, vykusio 2003 metais, rezultatų, ir įpareigojo „Valstybės turto fondą“ atlyginti Luigiterzo Bosca visus jo patirtus nuostolius, tiesiogiai susijusius su dalyvavimu konkurse ir derybose dėl AB „Alita“ privatizavimo. „Valstybės turto fondas“ nurodė, kad vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, sumokėjo Luigiterzo Bosca daugiau kaip 1,7 mln. Lt jo patirtiems nuostoliams padengti.
„Valstybės turto fondas“ 2010 m. spalio 10 d. prašymu prašė atnaujinti procesą nurodytoje byloje ir tai grindė tuo, kad Luigiterzo Bosca kreipėsi į arbitražo teismą su ieškiniu, reikalaudamas priteisti netiesioginius nuostolius iš Lietuvos Respublikos, susijusius su dalyvavimu AB „Alita“ privatizavimo konkurse ir galimu dvišalės Lietuvos ir Italijos sutarties dėl abipusės investicijų apsaugos pažeidimu.
„Valstybės turto fondas“ nurodė, kad arbitražo teisme paaiškėjo aplinkybės, jog L.Bosca privatizavimo proceso metu nuslėpė dalį svarbių aplinkybių apie jo turėtus ryšius ir verslo santykius Lietuvoje tuo metu. „Valstybės turto fondui“ privatizavimo procese paprašius patikslinti ir paaiškinti italų verslininko pateiktą pasiūlymą bei pateikti informaciją apie įmonės ūkinę veiklą Lietuvoje per paskutinius dešimt metų (akcijos Lietuvos įmonėse, buvimas valdymo organų nariu ir pan.), L.Bosca atsakė, kad per šį laikotarpį nebuvo įgijęs jokios Lietuvos bendrovės akcijų ir nebuvo jokios Lietuvos bendrovės valdymo organo narys.
Be to, „Valstybės turto fondui“ 2003 m. rugsėjo 9 d. papildomai paprašius pateikti tikslią informaciją dėl L.Bosca ryšių su UAB „Boslita“ ir Ko, tą pačią dieną per L.Bosca atstovą gautas atsakymas, kad nei „Bosca SPA“, nei asmeniškai L.Bosca neturi bendrovės UAB „Boslita ir Ko“ akcijų, taip pat nebuvo pateikta jokios informacijos, kuri būtų leidusi sieti UAB „Boslita“ ir Ko ir „Bosca SPA“ su AB „Alita“ privatizavimo procesu. Tačiau arbitražo byloje L.Bosca nurodė, kad jo ryšiai su Lietuvos įmone UAB „Boslita“ ir Ko iki dalyvavimo AB „Alita“ privatizavimo konkurse buvo itin glaudūs. „Valstybės turto fondas“ vertino, kad jei ši informacija būtų buvusi žinoma privatizavimo proceso metu, galbūt būtų keitęsis privatizavimo konkurso rezultatas.
„Valstybės turto fondas“ nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartyje, kuria užbaigtas procesas, atsakomybės pagrindu buvo nurodytas jo nesąžiningumas, tačiau, L.Bosca taip pat esant nesąžiningam, „Valstybės turto fondo“ vertinimu, jo atsakomybės pagrindas turėtų išnykti. Be to, jei visos arbitražo byloje paaiškėjusios aplinkybės būtų buvusios žinomos privatizavimo proceso metu, L.Bosca patikimumas būtų buvęs tikrinamas papildomai, ir neatmestina tikimybė, kad „Valstybės turto fondas“ nebūtų paskelbęs L.Bosca privatizavimo konkurso laimėtoju apskritai, todėl nebūtų kilęs klausimas dėl jo pašalinimo iš derybų, laiku neatvykus parafuoti privatizavimo sutarties.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Valstybės turto fondo nurodyti juridiniai faktai nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas galutinę ir neskundžiamą nutartį, konstatavo, kad tam, jog naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės taptų pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje, pareiškėjas turi įrodyti, kad jos buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, o tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
Pagrindinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtas klausimas, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, buvo vertinimas, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės pateko į prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo dalyką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad proceso atnaujinimo klausimą sprendę teismai nurodė, jog šios bylos nagrinėjimo dalyku laikytinas bylą nagrinėjant kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas esminis kasacinio nagrinėjimo dalykas „ar pagrįstai ir teisėtai Viešo konkurso komisija derybų metu siekė pakeisti mokėjimo už privatizavimo objektą tvarką, kuri buvo užfiksuota pripažįstant ieškovą L.Bosca viešo konkurso laimėtoju privatizuojant AB „Alita“ ir ar jos tokie veiksmai laikytini sąžiningais“, reiškiantis, jog byloje buvo vertinamas „Valstybės turto fondo“ veiksmų teisėtumas ir jo sąžiningumas derantis su L.Bosca ir priimant sprendimą nutraukti derybas.
Nors apeliacinės instancijos teismas savo motyvuose nurodė, kad teismas apibrėžia bylos nagrinėjimo dalyką pagal tai, kokį reikalavimą reiškė L.Bosca ieškinyje, šis teismas savo nutartyje taip pat analizavo „Valstybės turto fondo“ atsikirtimus, t.y. atsiliepimo į ieškinį argumentus, ir nustatė, jog „Valstybės turto fondas“ byloje įrodinėjo, kad L.Bosca teisės ir interesai nebuvo pažeisti, kad „Valstybės turto fondas“ veikė sąžiningai ir priėmė teisėtą sprendimą, t.y. atsikirtimais buvo bandoma pateisinti jo veiksmus derybose ir priimant sprendimą panaikinti konkurso rezultatus, o šalių veiksmai prieš pakviečiant konkurso laimėtoją derėtis dėl sutarties sudarymo nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ar svarbi jo dalis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys nesudarė pagrindo teigti, kad L.Bosca konkursui pateiktų dokumentų vertinimas ir jo paskelbimas konkurso laimėtoju buvo ginčo dalykas. Priešingai, konkurso rezultatai nagrinėjant bylą nebuvo ginčijami, teismai jais vadovavosi kaip nekvestionuotina aplinkybe, dėl kurios nėra šalių ginčo. Luigiterzo Bosca paskelbimas konkurso laimėtoju nebuvo ginčo dalykas, teismai šio klausimo nenagrinėjo, todėl Valstybės turto fondo kasaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nurodytos aplinkybės neatitiko CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir nesudarė pagrindo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Valstybės turto fondo nurodyti juridiniai faktai nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo, nes nėra susiję priežastiniu ryšiu su bylos teisiniu rezultatu, todėl negali lemti įsiteisėjusio teismo sprendimo pakeitimo arba panaikinimo, todėl, atmetus Valstybės turto fondo kasacinį skundą, procesas civilinėje byloje pagal ieškovo L.Bosca ieškinį atsakovui Valstybės turto fondui, kuri buvo užbaigta nagrinėti 2006 m. spalio 10 d., nebuvo atnaujintas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
