Kaip skelbiama Kauno apygardos teismo pranešime spaudai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 3 d. nuteisė A.Kandrotą už šmeižimą – skyrė jam galutinę 2 metų subendrintą laisvės atėmimo bausmę ir priteisė iš kaltinamojo nukentėjusiajam 400 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Nors A.Kandrotas kaltu neprisipažino ir parodė, kad visuose vaizdo įrašuose, kiek jų yra padaręs per 3 metus savo visuomeninės veiklos, yra išsakoma tik jo nuomonė, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatavo, kad kaltinamasis 2020 m. rugpjūčio 18 d. tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, naudodamasis tyrimo nenustatytu įrenginiu, per visuomenės informavimo priemonę – socialiniame tinklalapyje „Youtube“, viešai patalpino vaizdo ir garso įrašą, kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą Š.M.
Nuteistasis apskundė nuosprendį, prašydamas jį išteisinti, nes jo transliuoti pasisakymai atspindi tik jo nuomonę ir byloje nėra įrodymų, kad jis turėjo tiesioginę tyčią apšmeižti nukentėjusįjį.
Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė siūlė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteisė nepagrįstai
Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteisė A.Kandrotą, todėl apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir jį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
„A.Kandrotas nesiekė apšmeižti nukentėjusiojo, o per visuomenės informavimo priemones viešai pasisakydamas apie nukentėjusįjį tik išsakė savo subjektyvią nuomonę. Kitų duomenų, kurie leistų manyti, kad jis būtų supratęs, jog jo žodžiai yra neteisingi ir būtų siekęs tyčia paskleisti apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jį, pakirsti pasitikėjimą juo, byloje nėra“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Faktus, kad kaltinime nurodytu laiku (2020 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. sausio 11 d., 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. vasario 18 d.) jau egzistavo visiems viešai prieinama informacija apie A.Kandroto paskleistoje informacijoje minimas nukentėjusiojo galimai padarytas nusikalstamas veikas, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kurių nepagrįstai nevertino pirmosios instancijos teismas.
Iš baudžiamojoje byloje esančių publikacijų (jų ištraukų), iš internetinės naujienų svetainės „Delfi“, žiniatinklio „Kas vyksta Kaune“, dienraščio „Lietuvos rytas“ matyti, kad šiose publikacijose buvo paskelbta informacija apie nukentėjusiojo Š.M. sulaikymą, įtariant, kad jis galimai tapo savotiška jungiamąja grandimi su kitais pareigūnais byloje dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu.
Be Š.M. šiose publikacijose buvo minimas ir prokuroras D.P, kuris taip pat buvo minimas A.Kandroto pasisakymuose.
Iš prie baudžiamosios bylos prijungtų publikacijų (ištraukų) matyti, kad internetinėje naujienų svetainėje „Delfi“ 2020 m. gegužės 14 d. buvo patalpintas straipsnis su antrašte „Teismas leido dešimčiai dienų suimti advokatą Š.M.“, po straipsnio antrašte buvo publikuota nukentėjusiojo nuotrauka, straipsnyje nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo buvo sulaikyti straipsnyje nurodyti pareigūnai (ir prokuroras D.P.).
Kad tyrimas pradėtas gavus duomenis apie tai, jog sulaikytieji pareigūnai, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėdavo su Kaune praktikuojančiu advokatu Š.M. ir aptardavo jų žinioje esančių finansinių–ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintus duomenis bei galimybes priimti procesinius sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys.
Šioje publikacijoje pateikiami faktai buvo plėtoti ir kituose viešai skelbiamuose straipsniuose. Duomenų, kad šią viešai publikuotą informaciją nukentėjusysis būtų nuginčijęs įstatymų nustatyta tvarka, nenustatyta.
Pažįstami anksčiau
Taigi teisėjų kolegija pažymėjo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog informacija apie nukentėjusiajam pareikštus įtarimus dėl galimai A.Kandroto pasisakymuose minimų nukentėjusiojo nusikalstamų veikų padarymo ir jo sulaikymo 2020 m. gegužės 14 d. (ir vėliau) buvo paskelbta viešai visiems prieinamose visuomeninio informavimo priemonėse, o apie tai rašė ir tai publikavo ne A.Kandrotas.
Visuomenės informavimo priemonėse apie nukentėjusiojo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą viešai ir visiems prieinamai buvo skelbiama ankščiau (2020 m. gegužės 14 d.), nei nukentėjusiajam pareikštus įtarimus pradėjo komentuoti A.Kandrotas (pradžia – 2020 m. rugpjūčio 18 d.), kuris, kaip įvardijama apeliaciniame skunde, kaip nepriklausomas kūrėjas ilgą laiką vertėsi viešojo informavimo veikla (rengė, filmavo ir platino reportažus aktualiomis temomis).
Be to, kaip matyti iš bylos aplinkybių, A.Kandrotas ir nukentėjusysis buvo pažįstami dar iš ankščiau, nukentėjusiojo atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime A.Kandrotas buvo apklaustas kaip liudytojas, o tai patvirtina, kad rašydamas komentarus A.Kandrotas buvo įsitikinęs šių faktų buvimo tikrumu.
A.Kandroto pasakytuose teiginiuose nėra nusikalstamos veikos požymio.
Specialisto išvadose buvo nurodyta, kad nuteistojo pasisakymai apie nukentėjusįjį buvo konstatuojamojo pobūdžio, tačiau specialistas vertino tik pačių pasisakymų turinį, neatsižvelgdamas į tai, kad A.Kandrotas savo viešus pasisakymus suformulavo tik po viešai publikuojamų straipsnių apie nukentėjusįjį, todėl pats savaime konstatuojamojo pobūdžio pasisakymų turinys neleidžia spręsti apie jo norą tyčią apšmeižti nukentėjusįjį.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal tuo metu susiklosčiusią situaciją, A.Kandroto vertinamasis samprotavimas apie tai, kad nukentėjusysis yra padaręs nusikalstamas veikas, buvo susijęs su tam tikru faktiniu pagrindu, t. y. aplinkybe, kad nukentėjusysis yra sulaikytas ir jam pareikšti įtarimai būtent dėl šių veikų ir apie tai yra viešai skelbiama.
Tik hiperbolizavo
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad A.Kandrotas, pavartodamas tam tikro laipsnio faktų perdėjimą – hiperbolizavimą, tai darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas šia teise, neturėdamas tikslo apšmeižti, o tik viešoje vietoje polemizuodamas apie nukentėjusiojo, jo įsitikinimu, neteisėtą veiklą, ir todėl tokia išsakyta kritika nukentėjusiajam nelaikytina leistinų ribų reikšti nuomonę, kritiką, peržengimu.
Be to, nukentėjusysis yra viešas asmuo, todėl, vadovaujantis EŽTT praktika, politiko ar kito viešo asmens kritikos ribos yra platesnės negu privataus asmens.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatavo, kad A.Kandroto pasakytuose teiginiuose nėra nusikalstamos veikos požymio – tyčios pažeminti žmogų.
Nukentėjusysis yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 20 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, teismas paliko civilinį ieškinį nenagrinėtą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.
Teismų maratonas nesibaigęs
15min žiniomis, Kauno apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama dar viena byla, susijusi su A.Kandrotu. Nuosprendžio paskelbimas šioje byloje numatytas lapkričio 27 d.
Iki šiol Kauno apygardos teismas yra išnagrinėjęs dvi bylas, kuriose kaltinimų buvo sulaukęs A.Kandrotas. Nuosprendžiai šiose bylose buvo priimti 2021 m. vasario 25 d. ir 2022 m. gruodžio 29 d.
