Nutartį grąžinti bylą trūkumams šalinti Vilniaus apygardos teismas priėmė birželio 22 dieną. Jo nuomone, kaltinamasis aktas surašytas skubotai, nepasibaigus ikiteisminio tyrimo veiksmų skundimo galimybei, todėl nebuvo užtikrinta kaltinamųjų teisė į gynybą, BNS informavo teisme.
Teismas taip pat sukritikavo prokurorų sprendimą iš pradžių teisti tik du įtariamuosius, o vėliau – trečiąjį. Teismo nuomone, tai apsunkintų procesą.
Prokurorai nesutinka su tokiu vertinimu ir Vilniaus apygardos teismo nutartį apskundė Apeliaciniam teismui.
Generalinės prokuratūros atstovės Elenos Martinonienės teigimu, jokie teisės aktai nenumato konkretaus termino, per kurį kaltinamieji gali skųsti aukštesniojo prokuroro sprendimus.
„Neaišku, kiek laiko reikėtų laukti, ar bus tie skundai, ar ne“, – BNS sakė ji.
Anot E.Martinonienės, prokuratūra nesutinka ir su argumentais dėl bylos Rolando Pakso atžvilgiu atskyrimo. Jam liudijant G.Vainausko ir A.Zabulio procese esą nebūtų taikoma liudytojui numatyta atsakomybė.
Prokurorai šių metų gegužės 20 dieną pranešė, kad baigė ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu. Teismui atiduoti du šios bylos kaltinamieji iš trijų. Tyrimas baigta dėl G.Vainausko ir A.Zabulio veiksmų, o valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko europarlamentaro Rolando Pakso atžvilgiu byla išskirta į atskirą, taip siekiant nelaukti Europos Parlamento sprendimo dėl „tvarkiečių“ lyderio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Prokurorai R.Paksui taip pat ketina pateikti įtarimus prekyba poveikiu.
Siekia greito proceso
Prokuratūra nesutinka, kad byla dėl prekybos poveikiu negali būti pradėta nagrinėti – tokį pranešimą spaudai ketvirtadienį išplatino prokurorų atstovai.
Generalinė prokuratūra pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Vilniaus apygardos teismo birželio 22 d. paskelbtos nutarties, kuria perdavė prokurorui trūkumams pašalinti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai prekyba poveikiu pareikšti dviem asmenims.
Išsamiai susipažinus su teismo nutarties motyvais, prokuratūra savo skunde aukštesnės instancijos teismui pateikia teisinius argumentus, kodėl Vilniaus apygardos teismo nutartis vertintina kaip nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
Baudžiamąjį procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos tik prokurorui suteikia teisę spręsti, dėl kurių įtariamųjų ir nusikalstamų veikų byla turi būti perduota teismui. Prokuroras taip pat privalo vadovautis greito proceso principu bei užtikrinti įtariamojo teisę į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką.
Todėl prokuratūra nesutinka su teismo nuomone, kad kaltinamojo G.Vainausko veiksmai negali būti vertinami atskirai nuo kito asmens – Europos Parlamento nario Rolando Pakso, kuris atskirtame ikiteisminiame tyrime turi specialiojo liudytojo statusą, veiksmų.
Vadovaudamasi turimais duomenimis apie kaltinamojo galimai įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, prokuratūra mano, kad šiuo atveju teismas turės visas galimybes šią baudžiamąją bylą išnagrinėti tiek, kiek tai susiję su G.Vainauskui inkriminuojama veika, o priešingu atveju baudžiamasis procesas būtų nepagrįstai vilkinamas ir tuo būtų pažeidžiamos kaltinamojo teisės.
R.Paksą saugo neliečiamybė
Atlikti būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus R.Pakso atžvilgiu šiuo metu nėra galimybės dėl šio asmens turimos teisinės neliečiamybės. Nors generalinis prokuroras jau kreipėsi į Europos Parlamentą prašydamas pradėti teisinio imuniteto panaikino procedūrą, tačiau atsižvelgiant į turimą patirtį manoma, kad tai truks pakankamai ilgai. Skunde prokuratūra pateikia ir argumentus dėl galimybės R.Paksą teisme apklausti liudytoju, kuriam nebūtų taikoma įstatymo numatyta atsakomybė, jei jis neatvyktų į teismą ar atsisakytų duoti paaiškinimus.
Pagrįsdama savo poziciją teisės aktų nuostatomis, prokuratūra taip pat nesutinka ir su tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos procedūros, kaltinamųjų teisės ar užkirsta galimybė proceso dalyviams teikti skundus, jei tokia jiems žinoma teise jie nepasinaudojo. Skunde nurodoma, kad nėra galimybės pažeisti kaltinamojo teisių perduodant bylą į teismą nepasibaigus ikiteisminiam skundų nagrinėjimui, nes teisės aktai nėra nustatę konkretaus termino, per kurį skundas dėl aukštesniojo prokuroro priimto nutarimo gali būti pateiktas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Atsižvelgiant į šiuos bei kitus skunde nurodomus argumentus, prokuratūra prašo minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmos instancijos teisme.
„Norfos“ parduotuvės reikalai Prienuose
Teisėsaugos duomenimis, žiniasklaidos grupės vadovas G.Vainauskas sutarė su R.Paksu, kad šis už beveik 10 tūkst. eurų vertės kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, jog šie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose.
G.Vainauskas taip pat kaltinamas prekyba poveikiu, kad esą už kyšį pasinaudodamas savo įtaka siekė padaryti poveikį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, kad šie nutrauktų tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Tiriant šį epizodą įtarimai pateikti buvusiam bendrovės „Omnitel“ ilgamečiam vadovui A.Zabuliui. Jis kaltinamas, kad veikdamas kitų asmenų interesais pasiūlė ir susitarė duoti kyšį G.Vainauskui, kad „šis pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi ir pažintimis paveiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus“.
Ir G.Vainauskas, ir A.Zabulis kaltę neigia.
