Saulius Velečka, Norbertas Tučkus, Audrius Petkauskas ir Tadas Petrošius suimami trims mėnesiams, posėdyje pranešė teisėjas Svajūnas Knizleris.
Teisėjas sakė, kad paleisti iš suėmimo kaltinamuosius liepos 22 dieną nusprendęs Klaipėdos apygardos teismas pats pripažino, jog tęsti suėmimą pagrindai nėra išnykę. Žemesnės instancijos teismas rėmėsi tik dalimi Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikos, tačiau neanalizavo kitų atvejų.
Teismo požiūriu, „agurkinių“ bylos atveju ilgas sulaikymas pateisinamas viešuoju interesu.
Pasak teisėjo, šios bylos atveju ilgas sulaikymas pateisinamas viešuoju interesu.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama, ji įsiteisėja paskelbimo dieną.
Nutartį vykdys policija
Nė vienas kaltinamųjų į teismo posėdį nebuvo atvykęs.
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas žurnalistams sakė, kad teismo nutartys bus išsiųstos policijai vykdyti.
„Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos manymu, visi keturi kaltinamieji turi likti suimti. Pritaria argumentams, kad neišnyko suėmimo pagrindai – gali bėgti, slėptis, daryti naujus nusikaltimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kuria rėmėsi pirmos instancijos teismas, nėra vienareikšmė ir vienoda. Ilgas bylos procesas negali būti pagrindu sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo klausimą“ – sakė A.Valantinas.
Jis taip pat pažymėjo, kad nusikalstamas susivienijimas įtariamas įvykdęs ypač sunkius nusikaltimus, grupuotė gyvavo devynerius metus – nuo 2005 iki 2014 metų, todėl tokios bylos ištyrimas ir išnagrinėjimas objektyviai užima laiko ir proceso užsitęsimas negali būti pagrindu keisti kardomąją priemonę.
Prokuroras Zdzislavas Tuliševskis prieš tai vykusiame posėdyje ketvirtadienį savo kalboje citavo kelias bylas, kurias su organizuotu nusikalstamumu susiję lenkai buvo iškėlę prieš savo valstybę EŽTT.
Viena byla, pasak prokuroro, nagrinėta ketverius metus, ir EŽTT pateisino tokią suėmimo trukmę, nes byla buvo susijusi su narkotikais.
Vietoj suėmimo anksčiau kaltinamieji buvo sumokėję po 30 tūkst. eurų užstatus, iš jų paimti dokumentai. Be to, jiems šešiems mėnesiams skirta intensyvi priežiūra – vyrai dėvi elektroninius stebėjimo prietaisus, negali išeiti iš namų. Vienintelė išimtis – dalyvavimas teismo posėdžiuose.
Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyrius informavo, kad Apeliacinis teismas pažymėjo, jog pagal nacionalinę teisę kardomoji priemonė negali būti tęsiama ilgiau nei 2/3 galimos bausmės už griežčiausią nusikalstamą veiką, tačiau šiuo atveju tokia riba nėra pasiekta.
Suėmė dar 2013 metų pradžioje
Suėmimas keturiems „agurkiniais“ buvo paskirtas 2013 metų sausio 22 dieną. Nelaisvėje jie jau išbuvo daugiau kaip trejus metus ir šešis mėnesius. Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad tokį ilgą laiką laikant asmenį suėmus, suėmimo termino tęsimas gali būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas.
„Agurkinių“ bylą Klaipėdos apygardos teismas pradėjo nagrinėti 2014 metų lapkritį.
Šioje byloje kaltinimai pateikti dėl nužudymo, kontrabandos, neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, jų platinimu ir kitais nusikaltimais. Prieš teismą stojo 13 asmenų. Byloje yra 4 nukentėjusieji ir 83 liudytojai.
Kaip skelbė teisėsauga, byloje surinkta įrodymų, jog „agurkiniai“ organizavo kokaino, taip pat narkotikų gamybai naudojamų prekursorių gabenimą ir platinimą, užsiėmė kontrabanda. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, gaujos nariai 2011-aisiais taip pat užsakė verslininko Vidmanto Sadausko nužudymą Kaune.
Atlikdami kratas, pareigūnai rado daugybę ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų.
Pareigūnams, išaiškinusiems „agurkinių“ gaują, skirtas metų seklių titulas.
