2011 m. vasarą pirmosios instancijos teismas antstolę D. M. dėl minėtų veikų buvo pripažinęs kalta ir skyręs jai keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Nemalonumai antstolę užklupo po to, kai ji vykdomojoje byloje areštavo ir pardavė dviejų bendrovių turtą, nors jis buvo areštuotas Vilniaus apygardos teismo nutartimi kitoje byloje. Turtas buvo teismo areštuotas siekiant užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą civilinėje byloje, kurioje ieškinį buvo pateikusi daugiabučių namų savininkų bendrija.
Išteisinamąjį nuosprendį Apeliacinis teismas priėmė nustatęs, kad antstolė nepadarė veikų, kuriomis buvo kaltinama ir už kurias nuteista. Teismo kolegijos nuomone, antstolė, vykdydama teismo sprendimą, vadovavosi proceso normomis, įstatymų reikalavimų nepažeidė ir stabdyti teismo sprendimo vykdymo neturėjo pagrindo. Kadangi norimas parduoti turtas buvo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolė, norėdama realizuoti turtą, pagal nustatytas procedūras kreipėsi į teisėją, kuris leido jai tai padaryti. Nors buvo žinoma, kad ketinamam parduoti turtui kitose bylose buvo uždėti areštai, tačiau teismų sprendimai tose bylose nebuvo įsiteisėję, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas neturėjo teisinio pagrindo vykdymo bylos stabdymui.
Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje konstatavo, jog nors Civilinio proceso įstatymas tiesiogiai nenumato antstolio pareigos apie vykdymo veiksmus pranešti suinteresuotiems asmenims, tačiau nuteistoji turėjo pranešti daugiabučio namo savininkų bendrijai apie vykdymo procesą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutiko su šia apygardos teismo išvada ir konstatavo, kad tuo metu, kai antstolė atliko vykdymo proceso veiksmus, minėta daugiabučių namų savininkų bendrija nebuvo vykdymo proceso šalis, todėl antstolė neturėjo pareigos pranešti jai apie savo atliekamus vykdymo veiksmus.
Teismas taip pat konstatavo, kad antstolė, parduodama areštuotą turtą, savo veiksmais nepažeidė Konstitucijoje garantuotos teisės į nuosavybės neliečiamumą, kadangi vykdymo proceso metu minėta bendrija nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į areštuotą bendrovių turtą, kadangi civilinė byla, kurioje bendrija reiškė ieškinį, dar nebuvo išnagrinėta.
Antstolė teismų procesų metu nesutiko su kaltinimais ir teigė, kad veikė pagal įstatymus bei turėjo teisę realizuoti turtą.
Apeliacinės instancijos teisme ji prašėsi išteisinama.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, pažymima LApT atstovės spaudai Kristinos Petrošienės penktadienį išplatintame pranešime.
