Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A.Helmas nuteistas dėl savo šeimos nario (sugyventinės) nužudymo Kauno žirgyne, ir paliko nepakeistą apygardos teismo nuteistajam paskirtą 13 metų laisvės atėmimo bausmę bei pritarė pirmosios instancijos teismo nužudytosios artimiesiems priteistos neturtinės žalos dydžiui – iš viso 87 tūkst. eurų.
2019 m. vasarą A.Helmas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu nužudė savo sugyventinę.
Nuteistasis siekė švelnesnės bausmės teigdamas, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip nužudymas labai susijaudinus.
Lietuvos apeliaciniam teismui pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė trys nukentėję asmenys (nužudytosios giminaičiai), prašydami A.Helmo nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip itin žiaurų nužudymą. Skundą dėl apygardos teismo nuosprendžio buvo padavęs ir nuteistasis. Jis, nors ir prisipažino kaltas dėl nužudymo ir gailėjosi, tačiau teigė, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip nužudymas labai susijaudinus, todėl jam turi būti skiriama švelnesnė bausmė.
Taip pat nuteistasis prašė sumažinti nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą (teismas buvo priteisęs jiems po 29 tūkst. eurų). Prokuroras pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė.
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką kaip šeimos nario nužudymą, paskyrė nuteistajam bausmės tikslus atitinkančią bausmę bei teisingai nustatė nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl nuteistojo ir nukentėjusių asmenų skundus atmetė.
Teismas nustatė, kad A.Helmas nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo afekto būsenos, į konfliktą reagavo spontaniškai ir neadekvačiai, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, paveiktas pykčio ir įtampos dėl įžeistos savimeilės, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jo veiksmus vertinti kaip padarytus labai susijaudinus.
Nukentėjusiosios kaklo suspaudimas nepatvirtina nuteistojo ypatingo žiaurumo, kaip jis suprantamas baudžiamosios teisės prasme.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo veiksmus vertinti ir kaip padarytus siekiant nužudyti itin žiauriai. Nors nukentėjusiajai buvo suduota daug smūgių, jie specialistų buvo įvertinti kaip neturėję įtakos mirčiai bei atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiosios mirties priežastis buvo kaklo suspaudimas, t.y. pasmaugimas, kuris, pagal byloje susiklosčiusias aplinkybes, nepatvirtina nuteistojo ypatingo žiaurumo, kaip jis suprantamas baudžiamosios teisės prasme.
Nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos apeliacinis teismas įvertino kaip atitinkančią padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir siekiamus bausmės tikslus.
Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl neturtinės žalos dydžio ir nužudytosios artimiesiems priteistos sumos, kaip prašė nuteistasis, nesumažino. „Nukentėjusieji dėl dukters ir sesers tragiškos netekties patyrė didelius dvasinius, emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, jiems padaryta neturtinė žala yra akivaizdi, šeimos narius siejo artimas ir itin šiltas ryšys“, – Apeliacinio teismo pranešime cituojama sprendimo motyvus paaiškinusi teisėjų kolegijos pirmininkė Ernesta Montvidienė.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
