Tauragiškė apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista už tai, kad žiauriai elgėsi su gyvūnais, t. y. kad sudarė sąlygas jai priklausantiems šunims atlikti draudžiamas veterinarines procedūras – balso stygų pašalinimą.
Tokiu būdu ji pažeidė įstatymo nuostatas, draudžiančias žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti.
Pagal teisinį reglamentavimą žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas.
Neseniai 15min aprašė istoriją, kaip tauragiškė Jurgita Silvestravičienė vėl įkliuvo. Dar nesulaukusi teismo nuosprendžio ji vėl pateko į teisėsaugos akiratį, kai bandė parduoti pudeliuką. Šuo buvo paimtas, pradėtas tyrimas.
Iš nuteistosios paimti 27 šunys
Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu moteriai paskirta viešųjų darbų bausmė ir nuteistoji įpareigota 8 mėnesius kas mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Be to, jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu. Iš nuteistosios paimti 27 šunys konfiskuoti ir perduoti nuolatinei globai VšĮ „Būk mano draugas“ surastiems globėjams.
Skundė ir nuteistoji
Apylinkės teismo nuosprendį apskundė ir nuteistoji, ir prokuratūra: nuteistoji prašė ją išteisinti, nes teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus; prokuratūra prašė pakeisti skirtą viešųjų darbų bausmę į baudą, nes viešieji darbai gali būti skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka, o šios bylos atveju moteris savo kaltės nepripažino, nebuvo išreiškusi sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę.
Bylą išnagrinėjusi apygardos teismo teisėjų kolegija atmetė nuteistosios apeliacinį skundą, patenkino prokuratūros apeliacinį skundą ir skyrė 4500 eurų baudą.
Teismas padarė išvadą, kad apylinkės teismo ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu Jurgita Silvestravičienė pagrįstai pripažinta kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Byloje nustatyta, kad moteris šunis įsigijo iš skirtingų asmenų ir įsigijimo metu jie buvo sveiki.
Tokia išvada padaryta remiantis Gyvūnų augintinių registro duomenimis, liudytojų parodymais, skiepų knygelėmis, tarnybiniais pranešimais dėl patikrinimų. Apygardos teismo vertinimu, moteris sudarė sąlygas atlikti jos gyvūnams draudžiamas veterinarines procedūras, kurios dėl mechaninių pažeidimų balso stygų anatominėje vietoje pakeitė augintinių fiziologines funkcijas, dėl ko gyvūnai negrįžtamai buvo suluošinti ir neteko gebėjimo leisti natūralius garsus.
Nebegalės laikyti gyvūnų
Apygardos teismas sutiko su prokuroro pozicija, kad nuteistajai negalėjo būti skiriama viešųjų darbų bausmė, nes tokie darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. Bylos nagrinėjimo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme metu moteris neišreiškė prašymo, kad jai būtų skiriama ši bausmės rūšis, todėl nagrinėjamu atveju viešieji darbai nuteistajai negalėjo būti skiriami.
Pasisakydama dėl nuteistajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo 3 metus laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu, pagrįstumo, teisėjų kolegija nurodė, kad nuteistosios argumentai, kad neegzistavo sąlygos skirti jai tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, nes naminių gyvūnų laikymas negali būti laikomas darbine veikla, yra nepagrįsti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistoji užsiėmė šunų veisimu, todėl atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nustatytų teisės aktų pažeidimų mastą ir pavojingumą, negalima palikti nuteistajai teisės laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu.
