Kaip BNS informavo teismo atstovė Vilma Budėnienė, prašymą nagrinėję teisėjai pabrėžė, kad J.Melis pernai pavasarį, netrukus po to, kai Vilniaus apygardos teismas jam skyrė septynerių metų laisvės atėmimą, pats išreiškė norą atlikti jam skirtą bausmę.
„Apeliacinio proceso metu advokatų pateiktas prašymas sušvelninti suėmimą yra atmestinas, nes nuteistasis J.Melis paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka savo paties noru ir šia prasme nėra suimtas“, – pažymėjo teisėjai.
Prašymą dėl suėmimo sušvelninimo J.Melio advokatai pateikė praėjusią savaitę per Sausio 13-osios bylos posėdį. Jie siekė, kad nuteistajam būtų skirtos viena ar kelios švelnesnės kardomosios priemonės ir teigė, kad tolesniam suėmimui nėra teisinio pagrindo.
Prokurorai tokiam advokatų prašymui prieštaravo. Apeliacinėje byloje jie reikalauja sugriežtinti nuteistajam skirtą laisvės atėmimo bausmę dar trejais metais, o J.Melis prašo jį išteisinti arba sušvelninti skirtą bausmę.
J.Melis suimtas yra nuo 2014-ųjų kovo, kai buvo sulaikytas vykstantis per sieną. Skaičiuojant ir laiką, kurį jis praleido suimtas, jam skirtos bausmė turėtų baigtis kitų metų pavasarį, jei Apeliacinis teismas jos nepakeis.
Pats nuteistasis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.
Sausio 13-osios bylą Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti rugsėjo viduryje, jau įvyko aštuoni posėdžiai.
Iš viso byloje gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.
Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia ginamųjų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.
Per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius – bendrai už 270 tūkst. eurų.
Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.
Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras D.Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.
14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui M. Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
J.Melis yra vienas iš dviejų nuteistųjų, dalyvaujančių šiame procese. Posėdžiuose taip pat dalyvauja ir ketverių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų karininkas Genadijus Ivanovas.
Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
