Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėta UAB „Kauno vandenys“ byla.
V.Venslovas nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, ir jam skirta 30 128 Eur dydžio bauda. Kitiems nuteistiesiems paskirtų baudų dydžiai (beveik 6 000 Eur ir 10 000 Eur, daugiau kaip 7 000 Eur, 11 000 Eur ir 15 000 Eur) yra teisingi, proporcingi ir jų mažinti nėra jokio pagrindo.
Šiandien Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo didelės apimties bylą dėl korupcinių veikų (kyšininkavimo, papirkimo), piktnaudžiavimo tarnyba, UAB „Kauno vandenys“ turto pasisavinimo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu už skirtingas veikas nuteisti aštuoni asmenys, Linas Bernotas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su šiuo procesiniu sprendimu nesutiko prokuratūra ir beveik visi nuteistieji bei jų gynėjai.
Lietuvos apeliacinis teismas 224 lapų nuosprendyje padarė išvadą, kad prie kyšininkavimo ir papirkimo veikų V.Venslovas, V.Rudys, S.Jagelavičius, A.Kazickas ir L.Bernotas prokuratūros kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodytas susitarimas ir pažadėjimas duoti bei priimti kyšius, dėl šių veikų padarymo nėra surinkta įrodymų, tačiau byloje įrodytas kyšių priėmimas bei davimas ir už tai minėti asmenys pagrįstai pripažinti kaltais.
Bylos epizodas dėl valties, kaip kyšio davimas ir priėmimas, teisme subliūško.
Teisėjų kolegija išteisino V.Venslovą dėl kyšininkavimo, o Romą Gaidį dėl papirkimo, susijusio su valties kaip kyšio davimu ir priėmimu, bei pažymėjo, kad pagal veikų padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją kyšiu nebuvo laikomas asmens papirkimas tikintis ateityje įgyti kyšio priėmėjo palankumą, o šioje byloje neįrodyta, už kokių konkrečių pageidaujamų veiksmų atlikimą ar neatlikimą vykdant įgaliojimus šią valtį vienas nuteistųjų perdavė (nupirko), o kitas priėmė.
Teisėjų kolegija atmetė nuteistųjų argumentus dėl turto pasisavinimo ir su tuo susijusių dokumentų suklastojimo bei panaudojimo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistieji buvo susitarę iš UAB „Kauno vandenys“ fiktyviu būdu (t. y. suklastodami ir panaudodami tikrus dokumentus) gautas pinigines lėšas pasidalyti ir taip jas pasisavinti, o ne panaudoti bendrovės reikmėms.
Tačiau negalima daryti išvados, kad minėto fiktyvaus sandorio sudarymo tikslas buvo ne tik gauti pinigines lėšas, kurias nuteistieji pasisavino, bet ir taip apgaule panaikinti turtinę prievolę UAB „Kauno vandenys“ mokėti PVM. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas V.Venslovą, E.Dūdą, T.Gumbelevičių ir Algirdą Grybauską išteisino dėl PVM sukčiavimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, valties nupirkimas įmonės vardu ir sąskaitos faktūros pateikimas apmokėti nepatvirtina, kad buvo R.Gaidys ir V.Venslovas susitarimas apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą. Dėl UAB „Kauno vandenys“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad už tai buvo atsakingas kitas asmuo, todėl V.Venslovas neatitinka šios veikos subjekto požymių. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas A.Grybauską ir T.Gumbelevičių išteisino dėl kitos įmonės apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes buvo neįtraukta tik viena fiktyvi sąskaita, nenustatyta, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai būtų sistemingi ar būtų vedama dviguba („juodoji“) buhalterija ir pan.
Aukštesnės instancijos teisėjai nesutiko su apygardos teismo sprendimu atleisti L.Bernotą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Taip pat teisėjų kolegija nesutiko su apygardos teismo sprendimu atleisti L.Bernotą nuo baudžiamosios atsakomybės už tris papirkimo veikas pagal laidavimą, nes asmuo padarė kelias veikas, jos yra pakartotinės, kiekviena duoto kyšio suma sudarė atskirą nusikalstamos veikos dalyką, kyšiai buvo duodami pagal skirtingas sudarytas darbų sutartis ir pagal įmonės pervestų piniginių lėšų dydį už atliktus darbus, taip pat kiekvieno kyšio davimas buvo organizuojamas ir įgyvendinamas skirtingomis aplinkybėmis bei skirtingu laiku.
Viena iš laidavimo taikymo sąlygų yra ta, kad kaltininkas pirmą kartą padaro nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas už tris papirkimo veikas L.Bernotui paskyrė beveik 5 500 Eur dydžio baudą.
V.Venslovas nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, ir jam skirta 30 128 Eur dydžio bauda. Kitiems nuteistiesiems paskirtų baudų dydžiai (beveik 6 000 Eur ir 10 000 Eur, daugiau kaip 7 000 Eur, 11 000 Eur ir 15 000 Eur) yra teisingi, proporcingi ir jų mažinti nėra jokio pagrindo.
Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Kauno vandenys“ turi privataus juridinio asmens statusą, praplėtė pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems pagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį ir nustatė, kad S.Jagelavičius, V.Rudys ir Egidijus Dūda dvejus metus, o V.Venslovas trejus metus negali dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse.
Tokia poveikio priemonė padės ir įgyvendinti bausmės paskirtį, ir užtikrinti pakartotinio nusikalstamo elgesio prevenciją, pažymima Lietuvos apeliacinis teismo ketvirtadienį paviešintame pranešime.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad apygardos teismas nepagrįstai tenkino prokuroro pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, nes tiek Kauno miesto savivaldybės administracija, tiek UAB „Kauno vandenys“ atstovaujantis generalinis direktorius civilinio ieškinio nepareiškė.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad apygardos teismas nepagrįstai tenkino prokuroro pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
Priežastys, lemiančios prokuroro teisinę pareigą pareikšti civilinį ieškinį, yra sietinos su žalos padarymu tam, kurio galimybės ginti teisme savo interesą yra apsunkintos, šioje byloje tokia pareiga prokurorui nekilo, nes bylos tyrimo metu ir iki įrodymų tyrimo pradžios teisme tiek UAB „Kauno vandenys“, tiek Kauno miesto savivaldybė turėjo galimybę ir teisę turėti atstovus pagal įstatymą bei pareikšti civilinius ieškinius baudžiamajame procese, tačiau to nepadarė. Pareikšti ieškinį dar galima civilinio proceso tvarka.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsigalioja jo priėmimo dieną ir per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
